Pernai paskelbus atradimą, jog Veneros atmosferoje galbūt esama fosfino dujų, susidomėjimas kaimynine planeta pasiekė naujas aukštumas. Daugybė mokslinių tyrimų ieško atsakymo į klausimą, ar kur nors Veneros atmosferoje gali būti tinkamos gyvybei sąlygos.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.s |
|---|
Gaunami rezultatai – nevienareikšmiški. Fosfino atradimas sukritikuotas, taip pat nustatyta, kad atmosfera yra labai labai sausa; iš kitos pusės, atmosfera pasižymi įvairiomis savybėmis, kurių neišeina paaiškinti kitais modeliais, kuriuose neįtraukiama gyvybė.
Naujame tyrime bandoma atsakyti į dalį šių klausimų, įtraukiant į Veneros atmosferos modelius naują komponentą – amoniaką. Šį junginį Veneroje galimai aptiko dar „Venera 8“ ir „Pioneer Venus“ zondai, tačiau jų duomenys interpretuojami nevienareikšmiškai.
Amoniakas reaguoja su sieros rūgštimi, kuri sudaro didelę dalį Veneros debesų; reakcijos produktai yra sieros dioksidas ir amonio sulfitų druskos, kurios gali pagauti dioksidą ir neleisti šiam išgaruoti. Druskos po truputį krenta žemyn ir išgaruoja po debesų sluoksniu, išlaisvindamos sieros dioksidą – toks procesas paaiškina stebimą šių dujų koncentracijos gradientą. Sulfitinės druskos yra kiek mažiau rūgščios, nei gryna sieros rūgštis; jų sankaupos debesyse sukuria terpę, panašią į rūgščiausias gyvybingas vietoves Žemėje.
Koks procesas kuria amoniaką, nežinia, bet jei tai yra gyvybė, tuomet tokiu būdu ji gali palaikyti sau tinkamą aplinką – sukurti mažiau rūgščius burbulus sieros rūgšties debesyse. Be to, pagrindinė žinoma biologinė reakcija, gaminanti amoniaką, taip pat išskiria ir deguonį – tai galėtų paaiškinti nedidelio kiekio deguonies molekulių Veneros atmosferoje kilmę.
Žinoma, toks modelis tikrai neįrodo gyvybės egzistavimo, tačiau jo prognozes apie netolygų amoniako pasiskirstymą ir kitas atmosferos savybes bus galima patikrinti ateities misijų metu.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Paieška archyve
