NASA paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus, kaip Mėnulyje būtų galima įrengti branduolinę jėgainę. Tai yra dalis ilgalaikio projekto, kurį NASA vykdo kartu su Idaho nacionaline laboratorija – vienu svarbiausių branduolinių tyrimų centrų JAV.
© NASA
Projekto tikslas yra iki dešimtmečio pabaigos sukurti technologiją, kuri leistų užtikrinti nuo Saulės nepriklausomą energijos šaltinį ilgalaikėms Mėnulio misijoms.
Pagrindinė problema su Saulės energijos panaudojimu Mėnulyje – ilgos naktys, trunkančios po dvi žemiškas savaites. Per tą laiką tyrimų stotis turėtų apsirūpinti energija kitais būdais, nei iš Saulės. Pagal planą, branduolinis reaktorius turėtų būti kompaktiškas – tilpti į keturių metrų skersmens ir šešių metrų ilgio cilindrą, o jo masė negali viršyti šešių tonų.
Šis reaktorius būtų pagamintas Žemėje ir nuskraidintas į Mėnulį vientisas, paruoštas darbui. Jis turėtų būti varomas uranu, veikti bent dešimt metų bei nuolat teikti bet 40 kilovatų galios.
Taip pat svarbi ir reaktoriaus autonomija: jis turėtų galėti įsijungti ir išsijungti be žmonių priežiūros. Dar vienas labai svarbus aspektas – reaktoriaus aušinimas, kadangi tam tikslui Mėnulyje nebus galima pasitelkti nei vandens, nei oro.
Vėliau technologija galėtų būti pritaikyta ir Marso sąlygoms. Nors Marso naktys netrunka po dvi savaites, Saulės šviesa ten teikia mažiau nei pusę galios, kiek Žemėje, taigi alternatyvos Saulės baterijoms taip pat bus reikalingos. Šiuo metu Marse važinėjantys „Curiosity“ ir „Perseverance“ varomi branduoline energija, tačiau ne branduolinio skilimo reaktoriais, o paprastesne sistema – radioizotopiniais šilumos generatoriais.
