Milžiniška ranka skrodžia kosmoso platybes – tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai visiškai realu, kaip rodo NASA rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ surinkti vaizdai.
NASA/SAO/NCSU/Borkowski et al./C / Supernova
„Ranka“ atsirado po supernovos sprogimo, kurio metu žuvo masyvi žvaigždė ir po savęs paliko greitai besisukantį itin tankų žvaigždės kūną, vadinamą pulsaru, – dramatiškų vaizdų aprašyme teigia „Chandra“ komandos nariai.
Pulsaras – besisukanti neutroninė žvaigždė – aplink save išpūtė energinių dalelių burbulą, kuris kartu su supernovos sprogimo išmuštomis nuolaužomis sukūrė į ranką panašią struktūrą, besitęsiančią 150 šviesmečių. Tuo tarpu švytintis elementas, į kurį ranka tiesiasi, yra milžiniškas dujų debesis, žinomas kaip RCW 89.
Supernovos liekana, esanti rankos centre, yra maždaug už 17 000 šviesmečių nuo Žemės. Astronomai mano, kad jos sprogimo šviesa mus pasiekė maždaug prieš 1 700 metų, todėl MSH 15-52 yra viena iš jauniausių žinomų supernovos liekanų mūsų Paukščių tako galaktikoje, sakė „Chandra“ komandos nariai.
Daugiau nei du dešimtmečius „Chandra“ stebi kosmosą rentgeno spindulių šviesoje. Teleskopas į Žemės orbitą paleistas 1999 m. liepos mėn. su erdvėlaiviu „Columbia“.
Chandra yra viena iš keturių NASA „didžiųjų observatorijų“, kurios buvo paleistos 1990-2003 m. Kitos yra Hubble'o kosminis teleskopas, kuris tebeveikia iki šiol (nors šiuo metu susiduria su kompiuterio gedimu); Komptono gama spindulių observatorija, paleista 1991 m. ir baigusi savo misiją 2000 m.; ir infraraudonųjų spindulių optimizuotas Spitzerio kosminis teleskopas, paleistas 2003 m. ir nustojęs veikti praėjusiais metais.
Paieška archyve
