Vėjo jėgaines stengiamasi statyti kiek įmanoma atviresnėse vietose. Jos dažnai dygsta lygumose ar ant kalnų. Ateityje vis daugiau vėjo jėgainių bus statoma jūroje. Tačiau dabar Nyderlandų mokslininkai teigia, kad vėjo jėgaines galėtume statyti ir už kalnų – jos ten veiktų dar efektyviau.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tventės universiteto mokslininkai atliko trimates kompiuterines simuliacijas, tirdami, kokį poveikį oro srautams turi kalnai. Jie norėjo pažiūrėti, ar kalva gali užstoti vėją taip, kad vėjo jėgainė veiktų labai neefektyviai. Daug žmonių skundžiasi, kad vėjo jėgainės darko kraštovaizdį. Be to, ir tinkamų vietų vėjo jėgainėms nėra tiek daug.
Simuliacijoje 90 metrų aukščio vėjo jėgainė su 63 metrų ilgio mentimis buvo įkurdinta už 90 metrų aukščio kalvos. Atstumas tarp jėgainės ir kalvos buvo 756 metrai, todėl didelio efektyvumo pasikeitimo mokslininkai pamatyti nesitikėjo. Vėjas buvo simuliuojamas taip, kad jo kryptis būtų kalva-jėgainė. Tačiau pamatė – už kalvos paslėpta vėjo jėgainė veikė net 24 % efektyviau. Bet kaip tai įmanoma?
Na, zona tiesiai už kalvos yra pridengta nuo tiesioginio vėjo, todėl čia susidaro žemo slėgio sritis. Į ją siurbiamas oras iš viršaus. Taip toliau už kalvos susidaro aukštesnis slėgis, kuris labiau įsuka vėjo turbinos mentis. Kitaip tariant, kalva užstoja vėją tik plote tiesiai už jos – toliau vėjas gali būti dar stipresnis.
Iš dalies tai yra geri rezultatai. Mokslininkai mano, kad vėjo jėgainėms tinkančių vietų skaičius dėl šių rezultatų tik išsiplės. Kita vertus, šis efektas gali turėti ir neigiamą poveikį. Oro srautai kalvotose vietovėse nėra tokie tolygūs – čia yra daugiau turbulencijos. Tai gali pagreitinti turbinų komponentų susidėvėjimą. Taigi, kiekvieną vietą reikėtų vertinti atskirai.
Paieška archyve
