Du nauji tyrimai pateikė neįtikėtinų įžvalgų apie tarpžvaigždinę kometą „2I/Borisov“, kuri buvo pastebėta 2019 m. rugpjūčio mėn. Dėl jos sudėties analizės, astronomai mano, kad jos įsiveržimas į Saulės sistemą buvo pirmas kartas, kai ji kada nors praskrido taip arti žvaigždės, o jos gimtojoje planetų sistemoje tikriausiai yra dujų milžinės planetos.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tikrai nuostabu, kad tiek daug galima išmokti remiantis kometos sudėtimi. Pirmame tyrime, paskelbtame akademiniame žurnale „Nature Communications“, tyrėjai nustatė, kad kometa yra visiškai nesugadinta – turbūt labiausiai nesugadinta kometa, kokią kada nors stebėjome.
Komanda nustatė nepaprastų šio objekto panašumų su „Hale-Bopp“ kometa, kuri plika akimi buvo matoma iš Žemės 1996 ir 1997 m. Mokslininkai mano, kad „Hale-Bopp“ tik antrą kartą buvo patekusi į vidinę Saulės sistemą, kai ją pamatėme, turint omenyje, kokia ji nesugadinta ir nepakitusi. Kometa „Borisov“ yra dar nepaliesta, todėl šio tyrimo tyrėjai mano, kad ji susiformavo kitoje saulės sistemoje ir tada buvo išmesta, tačiau net nebuvo priartėjus prie žvaigždės.
„Tai, kad abi kometos yra nepaprastai panašios, leidžia manyti, kad aplinka, kurioje susidarė „2I/Borisov“, savo sudėtimi ne taip skiriasi nuo ankstyvosios Saulės sistemos aplinkos“, – sakė tyrimo bendraautorius dr. Alberto Cellino iš Torino astrofizikos observatorijos, Nacionalinio astrofizikos instituto (INAF) Italijoje.
Išanalizuoti kometą pavyko Europos pietinės observatorijos (ESO) teleskopais. Kitu ESO observatorijos teleskopu – „Atacama Large Millimeter/submillimeter Array“ (ALMA), buvo naudojamasi antrajame tyrime, kuris paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“.
ESO astronomės dr. Bin Yang vadovaujama komanda tyrė grūdus, kuriuos išleido kometa, kai ją kaitino Saulė. Vykstant šiam procesui, lediniame kometos branduolyje atsirado dulkėtas vokas (koma). B. Yang ir jos komanda nustatė, kad komą sukėlė kompaktiniai grūdai, kurių dydis vienas milimetras.
Mokslininkai taip pat matė santykinį anglies monoksido ir vandens kiekį, kai kometa prarado sluoksnį po sluoksnio. Tai leido manyti, kad kometa yra pagaminta iš medžiagų, susidariusių skirtingose tos žvaigždžių sistemos vietose. Komanda mano, kad milžinėms planetoms maišantis su didele gravitacija, pirmykštė medžiaga galėjo padėti sukurti šį objektą.
„Įsivaizduokite, kaip mums pasisekė, kad kometa, iš sistemos, esančios už šviesmečių, paprasčiausiai atsitiktinai atskrido į mūsų Saulės sistemą“, – sakė B. Yang.
Nors „Borisov“ yra pirmoji tarpžvaigždinė kometa, tyrinėtojai mano, kad per ateinančius metus bus atrasta dar daugiau – ir Europos kosmoso agentūra (ESA) ruošiasi vytis vieną, kai pasitaikys proga.
„ESA planuoja 2029 m. išleisti „Comet Interceptor“, kuris galės pasiekti kitą besilankantį tarpžvaigždinį objektą, jei bus aptiktas tinkamoje trajektorijoje“, – paaiškino pagrindinis autorius dr. Stefano Bagnulo iš Armagho observatorijos ir planetariumo.
Paieška archyve
