Jungtinės Amerikos Valstijos ruošiasi į Mėnulį nugabenti dar šį dešimtmetį, o vienas iš didžiausių astronautų laukiančių pavojų – kosmoso radiacija, kuri gali padaryti neatstatomos žalos žmogaus organizmui: nuo kataraktų, iki vėžio ar neurodegeneracinių ligų išprovokavimo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip rašo „Science Alert“, nors ir „Apollo“ misijos įrodė, kad žmonėms yra saugu kelias dienas praleisti ant Mėnulio paviršiaus, misijų metu NASA nematavo, kiek kasdien astronautams tekdavo radiacijos, tad nėra ir būdų, kaip apskaičiuoti, kiek įgula galėtų išbūti ant palydovo paviršiaus.
Po daugybės metų į šį klausimą atsakė kinų-vokiečių mokslininkų komanda. Penktadienį moksliniame žurnale „Science Advances“ jie išpublikavo tyrimo rezultatus. Medžiagą jiems surinko Kinijos zondas „Chang'E“ dar 2019 metais.
„Radiacija Mėnulyje yra 2–3 kartus didesnė už tą, kurią turite TKS (Tarptautinėje kosminėje stotyje)“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kylio universiteto astrofizikas, tyrimo bendraautorius Robertas Wimmeris-Schweingruberis.
„Taigi žmonių buvimas Mėnulio paviršiuje apsiriboja maždaug dviem mėnesiais“, – pridūrė jis. Tokie skaičiavimai atsižvelgia ir į radiacijos kiekį, su kuriuo susidurs astronautai savaitę skrisdami į Mėnulį ir savaitę iš Mėnulio.
Yra keletas radiacijos šaltinių: galaktiniai kosminiai spinduliai, pavieniai saulės dalelių įvykiai (pvz., iš saulės pliūpsnių) ir gama spinduliai, atsirandantys dėl kosmoso radiacijos ir mėnulio dirvožemio sąveikos.
Spinduliuotė matuojama naudojant sieterto vienetą, kuris nustato žmogaus audinių absorbuotą kiekį.
Komanda nustatė, kad radiacija Mėnulyje yra 1 369 mikrozivertai per dieną – maždaug 2,6 karto didesnė už Tarptautinės kosminės stoties įgulos dienos dozę.
TKS iš dalies apsaugo Žemės apsauginis magnetinis burbulas, vadinamas magnetosfera, kuris ir nukreipia daugiausia spinduliuotės iš kosmoso.
Žemės atmosfera suteikia papildomą apsaugą žmonėms, esantiems paviršiuje, tačiau kuo aukščiau esame, tuo labiau radiacija mus veikia.
„Mėnulyje išmatuotas radiacijos lygis yra maždaug 200 kartų didesnis nei Žemės paviršiuje ir 5–10 kartų didesnis nei skrydžio metu iš Niujorko į Frankfurtą“, – pridūrė R. Wimmeris-Schweingruberis.
NASA planuoja iki 2024 m. žmones nuskraidinti į Mėnulį vykdydama „Artemis“ misiją. NASA teigia, kad planuoja ilgalaikį žmonių buvimą Mėnulyje. Šiame procese dalyvautų Mėnulyje dirbantys ir gyvenantys astronautai.
R. Wimmer-Schweingruberio nuomone yra vienas sprendimas, jei norime, kad žmonės praleistų daugiau nei du ar tris mėnesius Mėnulyje: turime pastatyti buveines, kurios žmones apsaugos nuo radiacijos. Tam buveinės turėtų būti padengtos 80 centimetrų Mėnulio dirvožemiu.
Paieška archyve
