Venera nesitraukia iš viso pasaulio akiračio dėl labai intriguojančio fosfino dujų atradimo, tačiau kaimyninė planeta slepia ir daugiau įdomybių. Pavyzdžiui, kokia buvo jos geologinė (afroditologinė?) praeitis? Žinome, kad dar netolimoje praeityje Veneroje buvo aktyvių ugnikalnių, o gal jų yra ir dabar. Bet koks buvo jų globalus poveikis?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujame tyrime pateikiami galimi įrodymai, kad šis poveikis galėjo būti labai reikšmingas.
Tyrėjai išnagrinėjo „Magellan“ misijos prieš 30 metų darytas Veneros paviršiaus nuotraukas, ypač tas, kuriose matomos teseros – tektoninių procesų deformuotos plynės. Jos įprastai yra seniausi paviršiaus lopiniai savo regionuose; kai kurių amžius siekia 750 milijonų metų, daugiau nei prieš 500 milijonų metų įvykęs beveik visą paviršių pakeitęs kataklizmas.
Egzistuoja dvi teserų kilmės hipotezės: jos yra arba vulkaninės kilmės dariniai, arba sustumti plutos regionai, panašūs į kontinentinę plutą Žemėje. Jau seniau buvo pastebėta, kad teseros atrodo sluoksniuotos – jose matyti įvairių išlinkusių linijų, kurios tarsi žymi atskirus uolienų formavimosi ar judėjimo epizodus.
Naujajame tyrime aptikta, kad sluoksnių esama visur teserose. Kontinentinė pluta, daugiausiai sudaryta iš granito, neformuoja sluoksnių, taigi teseros turėtų būti vulkaninės kilmės. Tai kartu reiškia, kad teserose užfiksuota daugybė Veneros praeities įvykių, suformavusių tuos sluoksnius, ir detalesni jų tyrimai leis išsiaiškinti, kaip Veneroje vulkanizmas vyko prieš 750 milijonų metų.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geology“.
