Vykdant kosmines misijas, orbitoje neišvengiamai daugėja žmonių sukurtų objektų. Dalis yra veikiantys palydovai, bet jų palyginus nedaug. Daug daugiau kosmose įvairių šiukšlių – nebeveikiančių palydovų, raketų dalių, nuolaužų ir taip toliau. Kiekvienas toks objektas kelia pavojų kitiems, tad svarbu kuo geriau sekti jų judėjimo trajektorijas. Deja, apskaičiuoti jas įmanoma tik apytikriai, mat Saulės šviesa, ne visai tolygi Žemės gravitacija ir prasilenkimai (o kartais ir susidūrimai) su kitais kūnais nuolat keičia judėjimo kryptį. Vienas būdas patikslinti šiukšlių padėtis – lazerio spinduliai, kurių atspindžiai leidžia labai tiksliai išmatuoti atstumą nuo kūno iki signalą siunčiančios stoties.
Lazeris astronomijoje © ESA
Deja, lazerio spindulys yra siauras, taigi jį reikia tiksliai nutaikyti, taigi prieš siunčiant signalą, reikia pamatyti norimą objektą pro teleskopą. Įprastai tai įmanoma tik prieblandos valandomis, kai stebėjimų stotis jau skendi tamsoje, o ieškomas objektas dar apšviestas Saulės spindulių. Vėliau naktį orbitoje esančio kūno nebesimato, o anksčiau dieną jis pranyksta išsklaidytoje dangaus šviesoje.
Dabar naujame tyrime pristatytas būdas identifikuoti objektus ir dienos metu. Tokiam rezultatui pasiekti mokslininkai pasinaudojo labai siauru spektro filtru – specialia teleskopo objektyvą dengiančia plokštele, kuri praleidžia tik maždaug 700 nanometrų ilgio bangas. Šiame ruože dangaus šviesa pastebimai silpnesnė (tą galima suprasti vien pažiūrėjus į dangų – jis yra mėlynas, taigi dominuoja trumpesnio ilgio spinduliuotė, o 700 nanometrų yra labai sodri raudona). Tuo tarpu atspindys nuo kosminių šiukšlių nelabai priklauso nuo bangos ilgio. Taigi šiame ruože dangus pritemsta ir jame išryškėja blyškūs objektai.
Tyrėjams pavyko aptikti ne tik įvairius aplink Žemę skriejančius daiktus, bet ir zvaigzdese, šimtą kartų blausesnes už tas, kurias naktį įmanoma įžiūrėti plika akimi.
Ateityje ši technologija gali pasitarnauti ne tik kosminių šiukšlių sekimui, bet ir astronomams mėgėjams, kurie galės stebėti žvaigždes ne tik naktį.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Communications“.
Paieška archyve
