Elektronika.lt
 2026 m. birželio 5 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 4 d. 18:36
Bemiegės naktys prieš egzaminus: kodėl „dar viena valanda prie knygų“ gali pakenkti?
Birželio 4 d. 16:26
Klaipėdos universitete įvyko didžiausias Europos STEAM mokytojų festivalis
Birželio 4 d. 14:24
AI SEO – kodėl tai svarbu šiuolaikiniam verslui?
Birželio 4 d. 12:26
VU mokslininkas sukūrė modelius, vertinančius meno kūrinių ir reklamos poveikį
Birželio 4 d. 10:46
Technologijų proveržis komerciniame transporte: gamintojai atsisuka ir į įmonių poreikius
Birželio 4 d. 08:34
BBC serialas „The Capture“ – jau ne fantastika, o saugumo iššūkis Lietuvai
Birželio 3 d. 18:35
Skambutis iš nežinomo numerio: kaip įsitikinti, kad su jumis nekalba sukčius
Birželio 3 d. 16:20
Dabartinis duomenų šifravimas ateityje gali tapti bevertis – ar jūsų IT infrastruktūra tam pasiruošusi?
Birželio 3 d. 14:40
Ką iš tiesų apie jus žino „Temu“ ir kitos pigaus apsipirkimo platformos?
Birželio 3 d. 12:16
Fizinio ir elektroninio apsipirkimo sintezė: kodėl daugiakanališkumas tampa būtinybe, o ne pranašumu?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Pirmą kartą užfiksuotas žvaigždės šokis apie supermasyvią juodąją bedugnę patvirtina Einšteino teisumą

Publikuota: 2020-04-21 13:30
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

ESO VLT atlikti stebėjimai pirmą kartą parodė, kad aplink Paukščių Tako supermasyvią juodąją bedugnę žvaigždė juda taip, kaip numatyta Einsteino bendrojoje reliatyvumo teorijoje. Jos orbita panaši į rozetę, o ne elipsinė, kaip numato Niutono gravitacijos teorija. Šį ilgai lauktą rezultatą pavyko pasiekti beveik per 30 metų, vis tikslesniais matavimais, atskleidžiant Galaktikos centre tūnančios milžinės paslaptis.

Stebėjimai ESO Labai dideliu teleskopu
Stebėjimai ESO Labai dideliu teleskopu (Very Large Telescope – VLT) pirmą kartą parodė, kad apie Paukščių Tako centre esančią supermasyvią juodąją bedugnę besisukanti žvaigždė skrieja taip, kaip numato Bendroji reliatyvumo teorija. Jos orbita panaši į žiedelį, o ne elipsiėn, kaip numato Niutono gravitacijos teorija. Šis efektas, vadinamas Schwarzschildo precesija, niekada anksčiau nebuvo užfiksuotas žvaigždei, skriejančiai apie juodąją bedugnę. Dailininko pavaizduotoje žvaigždės orbitos precesijoje efektas padidintas, kad būtų akivaizdesnis.
© ESO/L. Calçada

Atlikdami tyrimus ESO VLT, mokslininkai daugiau sužino apie supermasyvią mūsų galaktikos centre esančią SMJB. „Kadangi S2 matavimai taip tiksliai atitinka BRT, galime susiaurinti ribas, kiek apie Šaulio A* yra tokios neregimos materijos, kaip išsibarsčiusi tamsioji materija ar mažų juodųjų bedugnių. Tai itin svarbu, norint suprasti supermasyvių juodųjų bedugnių formavimąsi ir evoliuciją,“ pažymi projektui vadovaujantys mokslininkai iš Prancūzijos Guy Perrin ir Karine Perraut.

Šis rezultatas yra 27 metus trukusio S2 žvaigždės stebėjimo – didelę dalį šio laiko ESO VLT instrumentais Atacama dykumoje, Čilėje – kulminacija. Naujojo tyrimo kruopštumą ir tikslumą užtikrina duomenų taškai, užfiksavę žvaigždės poziciją: komanda iš viso atliko 330 matavimų GRAVITY, SINFONI ir NACO instrumentais. Kadangi S2 apie SMJB apskrieja per 16 metų, norint išsiaiškinti jos orbitos ypatybes, buvo itin svarbu žvaigždės judėjimą sekti beveik tris dešimtmečius.

Tyrimą atliko tarptautinė komanda, kuriai vadovavo Frank Eisenhauer iš MPE su kolegomis iš Prancūzijos, Portugalijos, Vokietijos ir ESO. Ši komanda sudaro GRAVITY sandarbį, pavadintą pagal instrumentą, kurį jie sukūrė VLT Interferometrui, kuris apjungia visus keturis 8 metrų skersmens VLT teleskopus į superteleskopą (kurio raiška prilygsta 130 metrų skersmens teleskopui). Ta pati komanda 2018 metais pranešė apie kitą BRT numatytą efektą: jie užfiksavo S2 šviesos bangų pailgėjimą, jai praskrendant pro Šaulio A*. „Ankstesnis mūsų rezultatas parodė, kad žvaigždės šviesą paveikė Bendrasis reliatyvumas. Dabar parodėme, kad BRT aprašytus efektus patiria ir pati žvaigždė,“ sako Paulo Garcia, Portugalijos Astrofizikos ir gravitacijos centro tyrėjas ir vienas iš vadovaujančių GRAVITY projekto mokslininkų.

S2 orbitos apie Sgr A* taškai buvo surinkti skirtingais VLT instrumentais ilgiau nei 27 metus
S2 orbitos apie Sgr A* (juodas kryželis prie 0,0) taškai buvo surinkti skirtingais VLT instrumentais ilgiau nei 27 metus. Nors žvaigždės orbita paveikslėlyje atrodo beveik uždara, maža Schwarzschildo precesija užtikrinta aptinkama ir atitinka teorines bendrosios reliatyvumo teorijos prognozes. Šis efektas yra smarkiai padidintas dailininko vizualizacijoje aukščiau. Grafikas dešinėje rodo, kad žvaigdės pozicijos (žydri taškai) atitinka teorines BRT prognozes (raudona linija) matavimo paklaidos ribose. Niutono prognozės (mėlyna punktyrinė linija) aiškiai neatitinka.
© MPE

Statomu ESO „Extremely Large Telescope“ komanda tikisi išvysti daug blankesnes žvaigždes, besisukančias dar arčiau supermasyvios juodosios bedugnė. „Jei pasiseks, gali pavykti užfiksuoti žvaigždes, kurios yra pakankamai arti, kad jas veiktų juodosios bedugnės sukimasis,“ sako dar vienas iš vadovaujančių projekto mokslininkų Andreas Eckart iš Cologne universiteto. Taip astronomai galėtų išmatuoti Šaulio A* charakteristikas, sukimąsi ir masę, kurios lemia aplinkinį laiką ir erdvę. „Tai būtų visiška naujas reliatyvumo patikrinimo lygis," pažymi Eckart.

Šis tyrimas pristatytas žurnalo „Astronomy & Astrophysics“ straipsnyje „Detection of the Schwarzschild precession in the orbit of the star S2 near the Galactic centre massive black hole“.

ESO / phys.org


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis

Masyvios žvaigždės ir žvaigždžių spiečiai gimsta milžiniškuose molekuliniuose debesyse – šaltose, tankiose dujų ir dulkių struktūrose tarpžvaigždinėje erdvėje. Kai kuriuose iš jų dujos suformuoja tarsi „rato su stipinais“ struktūrą: iš visų krypčių link tankaus centrinio mazgo sueina ilgi siūliniai dujų srautai. Kaip atsiranda šis elegantiškas radialinis išsidėstymas, buvo neaišku.

Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją

Utopijos lyguma yra didžiausia žemumas Marso šiaurėje. Jau seniai manoma, kad joje kadaise galėjo telkšoti didelis vandens telkinys. Tačiau kada ir kiek ilgai šis vandenynas egzistavo, iki šiol nebuvo aišku. Dabar tarptautinė tyrėjų komanda, naudodama gilaus mokymosi algoritmą ir Kinijos „Žurong“ marsaeigio bei ESA ir NASA orbitinių zondų spektrometrų duomenis, rekonstravo vandenyno gyvavimo istoriją.

Saulės rykliai šildo vėją

Nuo Saulės nuolatos pučia vėjas – energingų dalelių, daugiausiai protonų ir elektronų, srautas. Toldamas nuo Saulės jis plečiasi, o fizikos dėsniai sako, kad plėsdamosi dujos ar plazma turėtų atvėsti. Tačiau taip nėra: Saulės vėjo temperatūra prie Saulės ir ties Žeme labai panaši. Kodėl?

2026 m. gegužė
2026-05-31 12:20
Pasislėpę kvazarai stipriai pučia dujas
2026-05-30 13:26
Paukščių Tako disko perkrovimas
2026-05-29 07:16
Tiesiogiai aptikta tarpžvaigždinė turbulencija
2026-05-28 10:14
Tipinės uolinės egzoplanetos – veneriškos
2026-05-27 09:25
Europos geizeriai – tik triukšmas?
2026-05-26 17:07
Saulės aktyvumas greitina kosminių šiukšlių nukritimą
2026-05-25 07:15
13 milijardų metų Visatos struktūrų erdvėlapis
2026-05-24 13:26
Juodosios skylės, aplenkusios savo galaktikas
2026-05-23 13:26
Viena primityviausių žinomų galaktikų
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
2026-05-21 09:18
Ganimedo branduolys dar formuojasi
2026-05-20 07:03
Potvyniai senovės Marse – silpni
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama