Trečiadienį paaiškėjo, kas tapo Nobelio chemijos premijos laureatais. Premija paskirta už ličio jonų baterijų tyrimus. Premija atiteko Johnui B. Goodenoughui, M. Stanley Whittinghamui ir Akirai Yoshino.
Už ličio baterijų plėtojimą ir tobulinamą pagerbti trys mokslininkai. Amerikietis Johnas Goodenoughas išrado ličio jonų baterijas. 97-erių mokslininkas tapo vyriausiu Nobelio premijos laureatu.
Nobelio premijos laureatas Akira Yoshino telefonu teigė, kad tokias baterijas pradėjo bandyti 1981 metais, o 1985 metais jau pristatė pirmuosius savo bandymų rezultatus.
Pasak mokslininko, tobulinant baterijas reikia labai daug laiko, tačiau jis tiki, kad ateityje visi važinėsime elektromobiliais. Jo teigimu, svarbiausia jo mokslininko karjeroje buvo smalsumas, kuris niekados neleisdavo nuleisti rankų.
Ekspertai pabrėžė, kad šių metų apdovanojimas skirtas už atradimus, kurie jungia daugybę skirtingų mokslo sričių. Ne tik elektrochemijos, bet ir fizikos, inžinerijos. Chemija dažnai atsiduria tarp fizikos ir kitų mokslų, suteikia naudingų žinių fizikams ir inžinieriams.
Taip pat ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad tobulėjančios baterijos gali padėti kovoti ir su klimato kaita, atsisakyti iškastinio kuro deginimo. Baterijos gali būti įkraunamos ir atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės spindulių.
„Tai yra technologinė revoliucija. Ličio baterijos yra lengvos ir talpios energijos prasme. Būtent dėl jų sukūrimo mes galime turėti tokius mažus mobiliuosius telefonus ir kitus įrenginius“, – komentavo Nobelio premijos skyrimo komisijos narė Sara Snogerup Linse.
Praėjusiais metais Nobelio chemijos premijos laureatais tapo amerikiečių mokslininkai Frances H. Arnold ir Georg'as P. Smithas bei britų mokslininkas Gregory'is P. Winteris. Jie buvo apdovanoti už evoliucijos principų panaudojimą kuriant baltymus, naudojamus įvairiems produktams gaminti.
