Sentencinės dalelytės Eurazijos kalbose, kino ideologija ir vaidmuo Baltijos šalių visuomenėje sovietmečiu, periodiškai žadinamų sistemų topologinės savybės, technologijų valdymas atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų kontekste, paukščių hemosporidinių parazitų pernešėjai, miniatiūrizuoto bioreaktoriaus taikymas tyrimuose, perovskitinio baltos šviesos šviestuko sukūrimas – tai keli objektai iš 95, kuriuos ateinančius dvejus metus podoktorantūros stažuotėse Lietuvoje tirs šalies ir užsienio jaunieji mokslininkai.
Lietuvos mokslo taryba, vykdydama Europos Sąjungos investicinių fondų Visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinimo sutartį su LR švietimo ir mokslo ministerija, patvirtino podoktorantūros stažuočių paraiškų konkurso laimėtojus. Podoktorantūros stažuočių projektams skirta 4 350 000 eurų. Lėšos numatytos dvejų metų stažuotojo moksliniams tyrimams, mokslinėms išvykoms į užsienio mokslo centrus, ekspedicijas bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų išlaidoms, susijusioms su tyrėjų stažuotėmis, padengti. Stažuotės prasidės šių metų gruodį.
Podoktorantūros stažuočių projektus vertino išskirtinai tarptautinės ekspertų grupės. Pagrindiniai atrankos kriterijai – podoktorantūros stažuotės projekto vadovo mokslinę kompetencija, podoktorantūros stažuotojo mokslinė patirtis ir kompetencija, stažuotės projekto parengimo kokybė ir įvykdomumas, mokslinio tyrimo projekto idėja ir reikšmė. Iš 208 konkursui pateiktų paraiškų, ekspertiniam vertinimui perduotos 205. Finansuotinomis pripažintos 144, apie 11 proc. jų įvertintos 90–100 balų, daugiau kaip 54 proc. – 80–90 balų.
„Finansuojami tarptautinių ekspertų itin aukštai ir aukščiausiai įvertinti podoktorantūros stažuočių projektai. Tai rimta paskata ir pripažinimas jauniesiems mokslininkams, siekiantiems įgyti tyrimų patirties, įsisavinti naujas metodikas, išsklaidyti abejones dėl savo galimybių ir siekti aukšto tarptautinio mokslinio lygio“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.
Savarankišką mokslinę veiklą stiprins 30 fizinių mokslų daktarų, 20 – socialinių mokslų, 17 – technologijos, 15 – biomedicinos ir žemės ūkio, 13 – humanitarinių mokslų. Dalis podoktorantūros stažuotojų atvyks iš užsienio valstybių, tarp jų ir daktaro laipsnį Lietuvoje įgiję, tačiau mokslinę veiklą užsienyje pradėję vykdyti šalies tyrėjai.
Daugiausiai podoktorantūros tyrėjų dirbs Vilniaus universitete – 40. Kauno technologijos universitete stažuosis 12 tyrėjų, Vilniaus Gedimino technikos universitete – 9, Vytauto Didžiojo universitete ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centre – po 6, Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre – po 4, Gamtos tyrimų centre – 3, Lietuvos istorijos institute ir Vilniaus dailės akademijoje – po 2. Po vieną podoktorantūros tyrėją dirbs Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas.
Paieška archyve
