Mokslininkai rado dar vieną už Saulės sistemos ribų esančią planetą. Šios planetos masė panaši į Žemės, be to, ji nuo savo žvaigždės yra nutolusi panašiu atstumu kaip Žemė nuo Saulės. Vis dėlto mums įprastos gyvybės formos šioje planetoje egzistuoti negalėtų: jos žvaigždė šviečia per silpnai.
Tačiau atradimas mokslininkams leis geriau suprasti skirtingus planetų, kurios sukasi apie kitas žvaigždes, sistemų tipus. „Ši „ledinė“ planeta yra mažiausios masės planeta, kuri kada nors buvo rasta pasitelkus mikrolęšiavimo metodą“, – sako NASA mokslininkas Yossi Schvartzvaldas.
Mikrolęšiavimas – tai technika, padedanti rasti dar nežinomus tolimus kosminius objektus. Pasitelkus šią techniką stebima daug žvaigždžių ir laukiama, kol dvi iš jų atsiduria beveik tiksliai vienoje linijoje su Žeme. Tuomet artimesnės žvaigždės gravitacija pritraukia tolimesnės žvaigždės šviesą, ir artimesnė žvaigždė kurį laiką atrodo šviečianti ryškiau. Jei planetų artimesnė žvaigždė neturi, iš Žemės galima pastebėti vientisą jos sušvitimą ir išblėsimą. Bet jei tokioje situacijoje apie artimesnę žvaigždę visgi sukasi planeta, jai atsidūrus tarp žvaigždės ir Žemės, galime pastebėti dar vieną papildomą sušvitimą: taip buvo ir šiuo atveju.
TRAPPIST-1 žvaigždės sistema / NASA nuotr.
Ši technika padėjo atrasti labiausiai nuo Žemės nutolusias žinomas egzoplanetas. Ji leidžia užfiksuoti netgi mažos masės planetas, kurios nuo savo žvaigždžių yra nutolusios toliau, negu Žemė yra nutolusi nuo Saulės. Naujoji planeta buvo pavadinta OGLE-2016-BLG-1195Lb.
Ji padės mokslininkams, aiškinantis, kaip planetos yra pasiskirsčiusios mūsų galaktikoje. Tai, ar planetos galaktikos centre ir jį supančiame blyno formos diske pasiskirsto panašiai, vis dar yra neatsakytas klausimas. Tiek OGLE-2016-BLG-1195Lb planeta, tiek prieš tai mikrolęšiavimo būdu NASA Spitzerio teleskopu atrastos dar dvi planetos yra galaktikos diske. „Mes kol kas radome tik kelias planetų sistemas galaktikos diske, toli nuo Saulės sistemos. Bet tai, kad galaktikos centre tas pats mikrolęšiavimo metodas Spitzerio teleskopui planetų rasti nepadeda, leidžia daryti išvadą, kad planetos arčiau galaktikos centro yra mažiau paplitusios negu diske“, – sako astronomas Geoffas Brydenas.
Nors OGLE-2016-BLG-1195Lb yra panašios į Žemę masės ir panašiu atstumu nuo savo žvaigždės kaip ir Žemė nuo Saulės, planetų panašumai čia greičiausiai ir baigiasi. OGLE-2016-BLG-1195Lb yra už 13 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, o žvaigždė, apie kurią ji sukasi, yra tokia maža, kad mokslininkai netgi nėra tikri, kad tai yra žvaigždė. Jos masė sudaro vos 7,8 proc. Saulės masės. Mokslininkų teigimu, tai gali būti rudoji nykštukė – į žvaigždę panašus objektas, kurio branduolys nėra pakankamai įkaitęs, kad generuotų energiją branduolinės sintezės būdu.
Taip pat ši žvaigždė gali būti ultrašalta nykštukinė žvaigždė, panaši į TRAPPIST-1 žvaigždę, aplink kurią besisukančias septynias Žemės dydžio planetas neseniai atrado „Spitzer“ teleskopas. Visos šios septynios planetos nuo TRAPPIST-1 žvaigždės yra nutolusios itin mažu atstumu – netgi mažesniu, negu Merkurijus yra nutolęs nuo Saulės. Visose jose gali egzistuoti skystas vanduo.
Tačiau kadangi žvaigždė, apie kurią sukasi naujai atrasta OGLE-2016-BLG-1195Lb planeta, yra labai neryški, o planeta nuo jos yra nutolusi gana toli, tikėtina, kad planetoje yra labai šalta – netgi šalčiau negu Plutone. Tai reiškia, kad bet koks vanduo planetoje būtų ledo pavidalo. Norėdama nuo tokios neryškios žvaigždės gauti pakankamai šilumos skysto vandens egzistavimui, planeta turi suktis daug arčiau jos.
Dabar turimi teleskopai neturi techninių galimybių rasti mažesnių planetų negu ši. Tačiau NASA Plataus lauko infraraudonųjų spindulių teleskopas WFIRST, kuris turėtų pradėti veikti kito dešimtmečio viduryje, turės tokią galimybę. „Dabar mums sunku pasakyti, kiek tokių planetų gali egzistuoti kosmose, nes mes pasiekėme žemutinį planetų, kurias galime rasti mikrolęšiavimo metodu, masės limitą. WFIRST teleskopas tai pakeis“, – sako Y. Schvartzvaldas.
Paieška archyve
