Balandį NASA erdvėlaivis „Cassini“ leisis į savo 126-ąją ir paskutinę misiją aplink Saturno palydovą Titaną.
Tikimasi, kad, jai pasibaigus, mokslininkai pagaliau galės susidaryti detalų vaizdinį, kaip atrodo šis geologine prasme aktyvus pasaulis su angliavandenilio ežerais, itin sudėtinga atmosferine chemija ir, kaip spėjama, po ledo pluta palaidotu sūriu vandenynu, skelbia space.com. Kol kas į mokslininkams ramybės naktimis neduodantį klausimą – ar Titane, tam tikra prasme primenančiame pirmapradę Žemę, yra gyvybės – atsakymo dar nėra.
„Organinių darinių ir skysčio, giluminiame vandenyje vandens pavidalu, o paviršiuje esančiuose ežeruose ir jūrose - metano/etano forma, egzistavimo faktas leidžia daryti savotišką išvadą, jog Titanas galėtų būti tiesiog ideali vieta visoje Saulės sistemoje patikrinti galimybės gyventi, biochemines ir gyvybės formų įvairovės Visatoje idėjas ir klausimus“, – savo straipsnyje, kuris netrukus pasirodys specializuotame leidinyje „Journal of Geophysical Research“, teigia Johnso Hopkinso universiteto Baltimorėje mokslininkė Sarah Horst.
Titanas, kuris dydžiu panašus į Merkurijų, yra vienintelis kosminis kūnas Saulės sistemoje, neskaitant Žemės, turintis tirštą atmosferą ir stabilius skysčių telkinius savo paviršiuje. Įdomu tai, kad Titano ežerai, maitinami angliavandenilio, pilni ne vandens, o skysto metano ir etano – organinių molekulių, kuriuos gali būti pagrindas gyvybei. Titanas, kuris yra įvardijamas kaip didžiausias iš 53 Saturno palydovų, iš kitų išsiskiria turimais visais esminiais gyvybei būtinais elementais – čia rasite anglies, vandenilio, deguonies, fosforo, sieros.
Svarbu nepamiršti ir angliavandenilių atsargų, kurios netgi gausesnės nei Žemėje. Mokslininkai teigia, kad dabartinės sąlygos Titane primena cheminės aplinkos vystymosi Žemės planetoje pradžią, apie tai buvo rašoma 2015 metais NASA parengtoje Astrobiologijos strategijoje. „Titanas suteikia unikalių galimybių ieškoti gyvybės pėdsakų įvairiose sistemose – pradedant mums iš dalies pažįstama vandens pagrindo gyvybės sistema, tačiau ne mažiau svarbi ir biologinė sistema, kuri galėjo susikurti angliavandenilio kaip tirpiklio pagrindu“, – teigia Johno Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijos Merilande mokslininkė Elizabeth Turtle.
Titanas suteikia nemažai itin įdomių organinės chemijos eksperimentų, išsiskiriančių alternatyviomis struktūromis, pridūrė Džordžijos technikos mokslų universiteto akademikė Britney Schmidt. „Titano pavyzdys tiesiog fantastiškas, nes čia matome nuosėdinius procesus kaip ir Žemės planetoje, tačiau čia yra ir ledo. Taigi Titanas iš prigimties organinis, tačiau nebūtinai biogeninis“, – pabrėžia Britney Schmidt.
„Cassini“ ir jau pasenusio „Huygens“ atradimai padrąsino mokslininkus Titaną įtraukti į vis ilgėjantį Saulės sistemos planetų ir mėnulių, kur galbūt įmanoma gyvybė, sąrašą. Didžiausią dėmesį NASA kol kas teikė Marsui, tačiau JAV Kosmoso agentūra pradėjo vystyti ir daugiau projektų – pavyzdžiui, gyvybės paieškų misiją vandenyną turinčiame Jupiterio palydove Europoje.
„Vandens pasaulių pasiskirstymas mūsų Saulės sistemoje ir ribotas suvokimas, kaip visgi Žemėje atsirado gyvybė, skatina svarstyti, kokios sąlygos sudaro palankią terpę gyventi“, – rašoma „Astrobiology Strategy“. „Tai, ką mes darome, tyrinėdami Europos palydovą ir vandenynų pasaulius, yra ne kas kita, o mokslo revoliucionizavimas, revoliuciniai mąstysenos pokyčiai“, – pridūrė astrobiologas Kevinas Handas iš NASA „Propulsion Laboratory“.
„Dėl vieno esame tikri, net ir už Žemės ribų kuo puikiausiai veikia tiek fizikos, tiek chemijos, tiek geologijos dėsniai. Kalbant apie ketvirtą esminę mokslo šaką, mums reikia ryžtis drastiškam šuoliui“, – tvirtina mokslininkas.
Paieška archyve
