Įsivaizduokite, kad galima į augalą įšvirkšti specialų elektrai laidų skystį, kuris ilgainiui pasiskirsto po augalo stiebą, lapus ir žiedlapius ir taip galime augalą paversti energijos rezervuaru. Ar įsivaizduojate kaip atrodytų iš tokių augalų sudarytas sodas ar miškas veikiantis kaip gigantiškas augalų kiborgų biologinis tinklas?
Na, galite baigti fantazuoti, nes, nors ir labai keista, tai jau beveik realybė. Mokslininkai iš Švedijos Linköping universiteto šias fantazijas iš dalies jau įgyvendino.
Prestižiniame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotoje tyrimų medžiagoje aprašoma, kaip į augalo apytakinį audinį – ksilemą (dar turintį medienos pavadinimą), kurį galima vaizdžiai pavadinti augalo venomis, buvo įleistas elektrai laidus tirpalas ERA-S, kuris ilgainiui pats savaime išplinta po visą augalą. Įdomu tai, kad bent jau kaip pirminiai tyrimai rodo, laidus polimeras išplinta visame augale tarp jo ląstelių sienelių ir plazminių membranų, niekaip nepaveikdamas natūralių augalo biologinių procesų.
Beje, augalo audiniai veikia kaip izoliatorius ir paleidus elektros srovę neleidžia susiformuoti elektros nuotekiui. Verta paminėti, kad tai jau ne pirmas bandymas sukurti augalą – kiborgą. Paprastesnė šio modelio versija jau buvo įgyvendinta 2015 metais, tačiau tada ERA-S tirpalas savarankiškai neplito, ir tai reikėjo padaryti rankiniu būdu.
Kaip teigia tyrimams vadovaujanti mokslininkė Eleni Stavrinidou, dabar pasiekta tiek, kad rožes galima įkrauti šimtus kartų, o energijos kiekis saugomas rožėje prilygsta šiuolaikiniams superkondensatoriams. Tačiau siekiamybė yra sukurti autonomines energijos sistemas, kuriose augalai galėtų kaupti ir versti elektra iš saulės gautą energiją.
Tiesa, kol kas bandymai buvo atliekami su nuskintomis gėlėmis. Sekantis žingsnis – išplėtoti technologiją, leidžiančią tirpalą paskleisti gyvame augale. Vienaip ar kitaip, pradiniai darbai jau padaryti, ir panašu, kad ateityje galėsime saugoti elektros energiją ir augaluose.
