Mokslininkai ruošiasi pasiųsti žinutę radijo bangomis į arčiausiai mūsų Saulės sistemos esančią, labiausiai į Žemę panašią egzoplanetą – „Proxima b“, rašoma svetainėje sciencealert.com
Entuziastų komanda planuoja įsigyti arba sukurti galingą siųstuvą, galintį ištransliuoti signalą į kosmoso gelmes. Taip pat tyrėjai bando sukurti tinkamą žinutę, kurią jie pasiųs šiuo įrenginiu – šio pranešimo turinys labai svarbus, nes juk niekas nenori padaryti blogo pirmo įspūdžio.
Šią užduotį sau paskyrė San Franciske įkurta „Messaging Extraterrestrial Intelligence“ (METI) organizacija, kurios vadovas Douglas Vakoch turi tikslą pradėti tokį „susirašinėjimą“ su egzoplanetomis. METI planas primena prieš keliasdešimt metų NASA inicijuotą misiją „Project Cyclops“, kuris dėl sumažinto finansavimo aštuntajame XX a. dešimtmetyje buvo užšaldytas.
„Project Cyclops“ plane buvo siūloma sujungti Žemėje esančius radijo teleskopus į tinklą, kuris leistų siųsti radijo signalus bent 1000 šviesmečių atstumu į kosmosą. METI šiandien turi labai panašias ambicijas.
Ši pelno nesiekianti organizacija planuoja suburti keletą konferencijų bei pradėti sutelktinio finansavimo iniciatyvą, kuri leis surinkti lėšas įrangai. Tam, kad METI pavyktų įgyvendinti savo planą, entuziastai turės surinkti apie vieną milijoną dolerių per metus – šių pinigų prireiks vien siųstuvo darbui finansuoti.
Jau 2018-aisiais METI komanda tikisi išsiųsti pirmus radijo ar lazerio spindulių signalus į „Proxima b“ egzoplanetą, kuri sukasi aplink „Proxima Centauri“ žvaigždę. Šis šviesulys yra artimiausia mūsų Saulės kaimynė – ji skrieja už beveik 4,25 šviesmečių.
Viena METI užduočių – sukurti siunčiamos žinutės turinį, tam tyrėjai turės įsivertinti galimybę, ar kitos gyvybės formos gali būti atradusios tuos pačius matematinius dėsnius ir mokslines hipotezes, kaip ir žmonės.
Dar vienas šio projekto tikslas – pabandyti apskaičiuoti, kiek kitų civilizacijų gali egzistuoti Visatoje, remiantis tokiais kriterijais, kaip žvaigždžių susiformavimo tempai ir planetų bei žvaigždžių santykis.
Vis dėlto ne visi yra patenkinti METI planais ištransliuoti žinutę apie mūsų egzistavimą į tamsią kosmoso nežinomybę. Štai fizikas Markas Buchananas neseniai „Nature Physics“ žurnale išspausdintame straipsnyje argumentavo, kad neatsakingai siuntinėdami signalus į kosmosą „prašomės bėdos“.
Žymusis astrofizikas Stephenas Hawkingas taip pat pritaria, kad tokios iniciatyvos yra per daug rizikingos. Ypač darant prielaidą, kad mūsų žinutės gali pasiekti labiau nei žmonija išsivysčiusias nežemiškas civilizacijas, mat mūsų civilizaciją jos gali traktuoti panašiai, kaip mes bakterijas.
Nepaisant pasipriešinimo mokslo bendruomenėje, METI ekspertai yra įsitikinę, kad sėkmingo kontakto nauda atsveria galimą riziką, nes toks įvykis leistų stipriai išplėsti mūsų supratimą apie žmonių civilizacijos vietą Visatoje.
„Mokslininkų vaidmuo – išbandyti hipotezes. Todėl METI projektas leis empiriškai patikrinti, ar sąmoningai iš Žemės pasiųstas signalas sulauks atsako ir koks jis gali būti“, – sako D. Vakoch.
Tai nebūtų pirmas kartas, kai žmonija pasiųs žinutę į kosmoso tamsą, tačiau METI suplanuotas metodas leistų tą daryti reguliariai ir daug didesniu atstumu. Šį entuziastų projektą palaiko ir kiti mokslininkai. Štai astronomas Andrew Fraknoi iš Foothill koledžo Kalifornijoje mano, kad kažkas turi žengti pirmą žingsnį.
„Jei visi, kas gali pasiųsti signalą, pasirinks tik gauti žinutes ir lauks jų, tai galaktikoje dar ilgai vyraus visiška tyla“, – sako mokslininkas.
Paieška archyve
