Astronomai aptiko baltąją nykštukę, kuri yra tokia šalta, kad jos anglies branduolys kristalizavosi ir tapo vienu didžiuliu deimantu. Ši atsitiktinai atrasta planeta yra šalčiausia iki šiol pastebėta baltoji nykštukė, rašo sciencealert.com.
Baltosios nykštukės susiformuoja tuomet, kai raudonosios milžinės, visai kaip mūsų Saulė, nebeturi energiją palaikančio vandenilio. Tuomet raudonoji milžinė susprogsta ir susitraukia maždaug iki šimtosios dalies buvusio dydžio. Šios atšalusios ankstesnių masyvių žvaigždžių liekanos, sudarytos iš anglies ir deguonies, gyvuoja milijardus metų.
Žvaigždės atšalimas ir traukimasis kristalizuoja baltosios nykštukės anglies branduolį. O kristalizuota anglis tampa deimantais. Šiuo atveju – milžinišku Žemės dydžio deimantu.
Naujoji baltoji nykštukė buvo atrasta astronomų komandos, sudarytos įvairių pasaulio observatorijų.
Žvaigždė yra šaltesnė negu bet kuri iki šiol atrasta baltoji nykštukė. Nuo Žemės ji nutolusi maždaug 900 šviesmečių, o jos amžius dvigubai didesnis nei mūsų planetos – 11 mlrd. metų.
„Tai yra labai neįprastas objektas, – sako vienas planetą atradusių astronomų Davidas Kaplanas iš Viskonsino universiteto (JAV). – Panašių objektų galėtų būti daugiau, tačiau jie labai maži ir juos sunku užfiksuoti.“
Vienintelė priežastis, dėl kurios pavyko atrasti šį objektą, yra ta, kad šalia jo buvo pulsaras PSR J2222-0137. Pulsaras aplink baltąją nykštukę per sekundę apsisuka 30 kartų.
Pulsarai – sprogusių žvaigždžių liekanos ir, skirtingai nei baltosios nykštukės, yra lengvai užfiksuojamos.
Šios šalčiausios iki šiol atrastos nykštukės temperatūra siekia 2 700 laipsnių Celsijaus ir, palyginti su kitomis tokio tipo žvaigždėmis, yra vėsi. Palyginimui, Saulės branduolio temperatūra yra 5 tūkst. kartų karštesnė.
Kai kuriose kitose baltosiose nykštukėse temperatūra gali įkaisti iki 200 tūkst. laipsnių Celsijaus.
Paieška archyve
