Pulsarai vis sukasi ir sukasi, bet susidurdami su tamsiąja materija jie ima suktis lėčiau.
Pulsarai – masyvios žvaigždės tankus liekanų branduolys, likęs po jos sprogimo. Jie sukasi labai greitai, todėl šviesą iš jų sukimo ašių Žemėje matome tarsi reguliarius blyksnius. Stiprus pulsarų magnetinis laukas palaipsniui lėtina jų sukimąsi, tačiau per pastaruosius 15 metų astronomai pastebėjo, kad daugybė pulsarų lėtėja daug greičiau nei tikėtasi.
Chris Kouvaris iš pietų Danijos universiteto mano, kad tam tikra tamsiosios materijos dalis su nedideliu elektros krūviu gali veikti kaip stabdžiai.
Kouvaris ir Maria Ángeles Pérez-García iš Salamankos universiteto Ispanijoje apdoroję skaičius nustatė, kad ši įkrauta tamsioji materija gali įkliūti į pulsaro magnetinį lauką.
Pulsarui sukaupus pakankamą krūvį, perteklius šalinamas iš polių kaip įprastas įkrautas daleles. Išilgai žvaigždės magnetinio lauko skriejančios išmestos dalelės sukuria elektros srovę. Tuomet sąveika tarp magnetinio lauko ir elektros srovės kliudo pulsaro sukimuisi.
Pasak šio scenarijaus, pulsaras labiau sulėtės apsuptas didesnio tamsiosios materijos kiekio. Manoma, kad tankios koncentracijos dariniai daugiausiai slypi netoli galaktikos centro kamuoliniame žvaigždžių spiečiuje. Jeigu pulsarai šiuose regionuose lėtėja kitaip nei visoje likusioje visatoje tai gali reikšti, kad tamsioji materija turi krūvį. Tai mums padėtų patobulinti tiesioginius jutiklius Žemėje, sako Kouvaris.
Paieška archyve
