2013 metų rugpjūčio pabaigoje Denise Herzing plaukiojo Karibų jūroje. Pastaruosius 25 metus jos stebimas delfinų būrelis sukiojosi aplink jos laivą. Ir staiga ji išgirdo vieną iš delfinų tariant: „Sargasas“.
„Tai buvo nieko sau. Turime atitikimą. Buvau priblokšta“, – sakė Laukinių delfinų projekto direktorė D. Herzing. Ji prie kūno buvo prisitaisiusi prototipinį delfinų kalbos vertimo aparatą CHAT (Cetacean Hearing and Telemetry), kuris pirmą kartą tiesiogiai išvertė delfino švilpimą į žmonių kalbą, rašo newscientist.com.
Aparatas užfiksavo delfino švilpimą, kuris žymi jūržolę sargasą – šį švilpimą sugalvojo pati mokslininkė ir jos komanda: tai buvo priemonė žaisti su delfinu būreliu. Mokslininkai tikėjosi, kad delfinai išmoks ir pradės naudoti jų sugalvotą švilpimą, kurį nuo natūralaus delfinų švilpimo atskirti nesudėtinga – ir jūrų žinduoliai jų nenuvylė. Kompiuteriui užfiksavus sargasą reiškiantį švilptelėjimą, D. Herzing ausyje išgirdo jos pačios balsu įrašytą žodį.
Ši akimirka ne tik padėjo mokslininkams geriau suprasti gyvūnų elgseną – ji taip pat rodo, jog kompiuterių algoritmai, analizuojantys bet kokią veiklą, kurios metu perduodama informacija – taip aat apie mūsų kasdienę veiklą – turi daug potencialo.
„Skamba tarsi nuostabaus įvykio – tą žinant sunku neužsiimti spekuliacijomis. Tai provokuoja“, – sakė Viskonsino-Medisono universiteto (JAV) biostatistikos žinovas Michaelas Coenas.
D. Herzing pati aiškiai pripažįsta, kad sargaso švilpimas turi tam tikrų trūkumų. Visų pirma, tai – tik vienetinis atvejis, o nuo rugpjūčio jis nebuvo pakartotas. Be to, švilpimo garsinis profilis atrodo kitaip, nei švilpimas, kurio ji pati mokė delfinus: garso profilio forma ta pati, tačiau dažnis didesnis.
Džordžijos technologijų instituto (JAV) mokslininkas ir „Google Glass“ komandos techninis vadovas Thadas Starneris D. Herzing ir jos doktorantams sukūrė aparatą CHAT. T. Starneris ir D. Herzing švilpimo vertimui naudoja tendencijų atpažinimo algoritmus, parengtus specialiai delfinų švilpimo analizei ir reikšmingų elementų, kurių žmogus gali nepastebėti, atpažinimui. Mokslininkai ne tik laukė dirbtinio, jų pačių sugalvoto švilpimo atkartojimo – jie taip pat tikisi, kad algoritmas padės jiems išsiaiškinti ir natūralaus delfinų bendravimo reikšmę.
Kalifornijos universiteto Devise (JAV) mokslininkė Brenda McCowan teigia, jog tai – svarbus įvykis visai gyvūnų komunikacijos mokslinių tyrimų sričiai. Turint geresnių informacijos apdorojimo įrankių mokslininkai galės analizuoti milžiniškus gyvūnų elgsenos duomenų rinkinius ir juose ieškoti tendencijų.
M. Coenas jau daro kažką panašaus su baltaskruosčiais gibonais. Taikydamas panašų kompiuterių mokymosi metodą, kaip ir T. Starneris su D. Herzing, jis gibonų skleidžiamuose garsuose identifikavo 27 fundamentalius vienetus.
Tuo tarpu B. McCowan neseniai modeliavo makakų elgesį Nacionaliniame primatų tyrimo centre Kalifornijoje (JAV). Jos tikslas buvo prognozuoti, kada makakos imsis žiaurių socialinių neramumų, kuriuos centro darbuotojai vadina „karu narve“ – neretai tokie neramumai baigiasi dominuojančios šeimos išnaikinimu.
Mokslininkė su kolegomis rinko duomenis ir per trejus metus užfiksavo 37 000 esminių dominavimo, paklusimo, ir priklausymo signalų rodymo atvejus. Jų analizė parodė, kad gyvenimo narve stabilumas padidėdavo, jeigu kartkartėmis į jį buvo atgabenami nauji jauni patinai, kurie atlikdavo kažką panašaus į policininkų, tvarkdarių vaidmenį. „Stebint žmogaus akimi to nebuvo galima pastebėti. Reikia žiūrėti į duomenis“, – sakė mokslininkė.
Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) antropologas ir neuromokslininkas Terrence'as Deaconas aiškina, jog tam tikrų elgsenos elementų kartojimasis yra esminis informacijos perdavimo reikalavimas. Kitaip tariant, jeigu D. Herzing delfinai ar B. McCowan makakos keičiasi informacija, jeigu jų garai ar veiksmai nėra vien bereikšmis triukšmas, vadinasi, turi būti kažkokie atrandami elgsenos ar garso elementų rinkiniai. Informacijos teorija gali padėti nustatyti tuos rinkinius – kuri švilpimo dalis yra svarbi – ir elgsenos tyrinėtojams suteiktų galimybę išsiaiškinti, ką vieni kitiems nori pasakyti gyvūnai.
Pirmuosius delfinų tyrimo rezultatus T. Starneris ir D. Herzing pristatys gegužę Florencijoje (Italija) vyksiančioje kalbos ir signalų apdorojimo konferencijoje.
Paieška archyve
