Vili Verstret (Willy Verstraete) ir jo kolegos iš Belgijos Gento universiteto (Universiteit Ghent) atliko visą eilę bandymų, kad nustatytų optimaliausią mikrobų kuro elementų, gaminančių energiją iš pramoninių atliekų, konstrukciją.
Kuro elementai, kuriuose bakterijos, gamindamos elektros srovę, skaido organines medžiagas, yra žinomi jau seniai. Verstret ir jo kolegos sukūrė bandymo įrenginį, kuriame nuosekliai ar lygiagrečiai sujungė šešis originalius kuro elementus. Įrenginio paskirtis buvo patikrinti mikrobų kolonijos galimybę generuoti ir praleisti energiją.
Autoriai pažymi, kad gyvaisiais generatoriais tapo keleto rūšių bakterijų grupė. Mokslininkai nustatė, kad lyginamasis jų kuro elementų, mitusių nutekamaisiais vandenimis, bloko galingumas pasiekė net 258 vatų vienam kubiniam metrui, maksimali gaminama įtampa 2,02 volto, o maksimali srovė (lygiagrečiai sujungus) – 0,255 ampero. Tai tapo įmanoma sėkmingai parinkus medžiagas elektrodams.
Tačiau pagrindinis mokslininkų atradimas yra tas, kad jų bloko (aparatą testavo daugiau nei 200 dienų) darbo eigoje mikrobų bendruomenėje, gyvenusios įrenginio viduje, įvyko aktyvi kova įsisavinant prieinamus resursus. Jo pasekoje ryškiai pasikeitė bendruomenės procentinė sudėtis pagal rūšis. Jei pradžioje ten buvo gana daug Geobacter ir Shewanella grupių bakterijų, tai tyrimo pabaigoje kolonijoje vyravo Brevibacillus agri grupės bakterijos, kurios buvo pačios produktyviausios konvertuojant organines atliekas elektros energija. Nurodyta aukščiau galia ir kiti įrenginio parametrai taip pat buvo gauti tyrimo pabaigoje, kada labiau efektyvios bakterijos atkovojo erdvę ir maistą iš mažiau efektyvių gentainių. Tyrimo pradžioje aparato pradiniai duomenys buvo apie 3 kartus blogesni. Taigi įvyko jo paties optimizacija.
