Elektronika.lt
 2026 m. sausio 15 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 14 d. 20:41
Naujas rekordas vandenyse: didžiausias pasaulyje elektrinis laivas jau ruošiasi pirmam reisui
Sausio 14 d. 17:28
Su šalčiais atkeliavo ir iššūkiai elektromobilių vairuotojams: paaiškino, kaip juos spręsti
Sausio 14 d. 14:21
Niekada nekraunu savo telefono belaidžiu būdu: kodėl ši įkrovimo technologija labiau erzina nei padeda?
Sausio 14 d. 11:24
VU mokslininkų tyrimai saulės energetikai padės žengti dar vieną žingsnį į priekį
Sausio 14 d. 08:24
Kaune statomas centras – strateginė investicija į tvarų dirbtinį intelektą Lietuvoje
Sausio 13 d. 20:10
Naujoji „Astra“ keičia žaidimo taisykles: daugiau komforto, daugiau elektros ir mažiau kompromisų
Sausio 13 d. 17:22
Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: teisininkė įvardijo, kodėl vadovo vaidmuo yra kritiškai svarbus
Sausio 13 d. 14:05
Kaip skaityti dugną ir rasti žuvų būrius? Echoloto privalumai įvairiuose vandens telkiniuose
Sausio 13 d. 11:03
Technologijų sinergija su 5G
Sausio 13 d. 09:53
Lietuvos viešojo transporto ateitis: elektra, vandenilis ar biometanas?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Must have farming mods
Farming simulator modhub, Best farming simulator mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Atviros prieigos prie mokslinių tyrimų publikacijų tendencijos netrukus taps vyraujančios

Publikuota: 2013-08-21 19:15
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Europos Komisija

Šiandien paskelbus Europos Komisijos finansuoto tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad pasaulinė skaitytojų auditorija gali nemokamai susipažinti su vis daugiau mokslinių tyrimų rezultatų, t. y. plinta vadinamoji atvira prieiga. Šie nauji duomenys rodo, kad atviros prieigos tendencijos netrukus pradės vyrauti – dabar nemokamai galima susipažinti su maždaug 50 % 2011 m. paskelbtų mokslo publikacijų.

Tai beveik dvigubai daugiau nei buvo spėjama remiantis ankstesniais tyrimais – tai galima paaiškinti tuo, kad buvo patobulinta metodika ir išplėsta atviros prieigos apibrėžtis. Iš tyrimo taip pat matyti, kad dabar internete galima rasti jau daugiau nei 40 % visų 2004–2011 m. pasaulyje paskelbtų ir recenzentų įvertintų mokslinių straipsnių. Per tyrimą nagrinėta padėtis ES, kai kuriose kaimyninėse šalyse, taip pat Brazilijoje, Kanadoje, Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Jeigu mokslinių tyrimų rezultatai bus skelbiami atvirai, su jais bus lengviau susipažinti, todėl mokslo pažanga bus didesnė ir teiks daugiau naudos, be to, viešajame ir privačiajame sektoriuose bus diegiama daugiau naujovių. Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan Quinn: „Tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad atvira prieiga įsitvirtins. Dėl to, kad mokslinių tyrimų rezultatai bus perkelti į viešąją erdvę, mokslui bus tik geriau, be to, tai sustiprins mūsų žinių ekonomiką.“

Atliekant tyrimą nagrinėtas 22 sričių mokslinių publikacijų prieinamumas Europos mokslinių tyrimų erdvėje, Brazilijoje, Kanadoje, Japonijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Keliose šalyse ir mokslinių tyrimų srityse daugiau kaip 50 % publikacijų dabar galima naudotis nemokamai. Nustatyta, kad galima nemokamai naudotis dauguma bendrosios mokslo ir technologijų srities, biomedicinos tyrimų, biologijos, matematikos ir statistikos sričių publikacijų. Mažiausiai atviros prieigos publikacijų yra socialinių ir humanitarinių mokslų bei taikomųjų mokslų, inžinerijos ir technologijų srityse.

Neseniai paskelbtame Europos Komisijos komunikate (IP/12/790) sakoma, kad atvira prieiga – tai viena iš pagrindinių priemonių skatinti Europoje žinių sklaidą, taigi ir inovacijų diegimą, todėl visos mokslinės publikacijos, parengtos naudojant 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ finansavimo lėšas, turės būti pateikiamos atvirai. Komunikate rekomenduojama, kad valstybės narės, kaip ir Komisija, laikytųsi panašaus principo savo vidaus programose.

Komisijos narė M. Geoghegan Quinn pabrėžė, kad Europos Komisija Europoje skatina atvirą prieigą. Atvira prieiga turėtų būti suteikiama ir prie mokslinių tyrimų finansavimo rezultatų. Komisijos narė M. Geoghegan Quinn: „Europos mokesčių mokėtojai neturėtų dukart mokėti už viešai finansuojamus mokslinius tyrimus, todėl nutarėme, kad kitos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ publikacijos turės būti pateikiamos atvirai.“


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Ledas saugojo Marso ežerus

Marso paviršiuje gausu struktūrų, kurias galėjo suformuoti tik ilgai tekėjęs ar tyvuliavęs vanduo. Tai ir senoviniai ežerų dugnai bei pakrantės, ir nuosėdų sluoksniai bei specifiniai mineralai, ir upių vagos bei deltos. Tačiau klimato modeliai rodo, kad senovės Marsas greičiausiai buvo pernelyg šaltas skystam vandeniui. Šis neatitikimas tarp geologinių įrodymų ir klimato modelių jau kelis dešimtmečius neduoda ramybės planetologams.

Saulės žybsnių gama spinduliuotės šaltinis

Saulės žybsniai – staigūs energijos pliūpsniai, išmetantys rentgeno ir gama spindulius – tyrinėjami jau dešimtmečius. Jų metu rentgeno spinduliuotę kuria magnetinės energijos įgreitinti elektronai, tačiau gama spinduliuotės kilmė iki šiol buvo mįslė. Dabar astronomai išsiaiškino, kur šie elektronai susikaupia ir kodėl.

Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį

Praėjo daugiau nei penkiasdešimt metų nuo paskutinio karto, kai žmogus žengė ant Mėnulio paviršiaus. Dabar NASA ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulio apylinkes. „Artemis 2“, tai pirmoji pilotuojama misija, kurios metu astronautai skris aplink Mėnulį, nors paties nusileidimo dar nebus.

2026 m. sausis
2026-01-08 15:29
Numatomi kosminiai skrydžiai
2026-01-06 20:35
Mūsų teleskopai stebi aktyvias žvaigždes – RS CVn sistemas
2026-01-06 12:15
Stulbinantis atradimas: kai kurie metalai lieka skysti net esant minus 1400 laipsnių pokyčiui
2026-01-05 14:58
NASA klaida, kuri galėjo baigtis katastrofa: kosminiai įrenginiai atsidūrė kritiniame pavojuje dėl šios klaidos
2026-01-05 12:51
Mokslininkai sukūrė implantą, kuris skaito mintis ir jis plonesnis už popierių
2026-01-05 06:50
„Voyager 2“ klaidino mokslą 40 metų? Nauja hipotezė atskleidžia, kad Uranas galėjo patekti į Saulės vėjo audrą
2026-01-04 16:30
Daugkartinės nusileidimo aikštelės Mėnulyje
2026-01-03 14:11
Algoritmas kaip kūrybos partneris, o ne įrankis: dirbtinis intelektas ne tik pagreitina, bet ir praplečia mąstymą
2026-01-03 06:49
„ChatGPT“ atima ne darbus, o mūsų kalbą: ar pastebėjote, kad jau kalbate kaip robotai, o ne žmonės?
2026-01-02 21:13
Kosminių ryšio tinklų koordinavimas
2026-01-02 12:30
Kaip nematomos planetos tampa matomos? Užfiksuota nauja viltis pamatyti tolimo pasaulio veidą
2025 m. gruodis
2025-12-31 19:12
Kinija antroji po „Google“ žengė žingsnį link atsparių klaidoms kvantinių kompiuterių
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama