Elektronika.lt
 2026 m. kovo 8 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 7 d. 15:39
Dirbtinis intelektas vietoje gydytojo: kada tai tampa pavojinga sveikatai
Kovo 7 d. 09:27
Naudojatės telefonu kavinėje ar viešajame transporte? Ekspertė įspėja apie retai aptariamą riziką
Kovo 6 d. 18:21
Pasaulio verslas ruošiasi inovatyvių technologijų šuoliui. O Lietuvos?
Kovo 6 d. 14:31
Ar dirbtinis intelektas žino geriau? Štai kuo pasikliauti perkant būstą
Kovo 6 d. 10:27
Vieninga bilietų platinimo ir pardavimo sistema. Ar misija (ne)įmanoma?
Kovo 5 d. 19:38
Klaida, kurią daro daugelis: KTU mokslininkas papasakojo, kaip teisingai saugoti nuotraukas ir dokumentus
Kovo 5 d. 16:52
Apklausa: kas penktas Lietuvos gyventojas reguliariai susiduria su sukčiais
Kovo 5 d. 14:27
Šalčininkų rajone į tinklą įjungtas 65 MW galios „Elektrum Lietuva“ saulės parkas
Kovo 5 d. 12:37
Žvejų mėgėjų dėmesiui – atnaujinta „eLaimikis“ programėlė kviečia registruoti laimikius dar patogiau
Kovo 5 d. 10:46
KTU doktorantas kuria naują DI sistemą svarbią ūkiams – padės gyvulių sveikatos pokyčius pastebėti anksčiau
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

1 smegenų darbo sekundei imituoti reikia 82 944 procesorių

Publikuota: 2013-08-08 08:25
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Balsas.lt
Inf. šaltinis: Balsas.lt

Kad žmogaus smegenys – itin galinga biologinė skaičiavimų sistema, žino visi, tačiau mokslininkams bene pirmiesiems pavyko tai pademonstruoti labai vaizdžiai: jie pasitelkė ketvirtą pagal galingumą superkompiuterį pasaulyje, skelbia „Extremetech.com“.

Okinavos technologijų instituto (Japonija) ir Jülicho tyrimų centro (Forschungszentrum Jülich) Vokietijoje mokslininkų grupė sugebėjo superkompiuteriu imituoti vieną žmogaus smegenų veiklos sekundę. Mokslininkai naudojo simuliacijoms kurti skirtą NEST atvirojo kodo programinę įrangą ir ketvirtąjį pagal spartą superkompiuterį K, veikiantį Rikeno tyrimų centre Kobėje (Japonija), sakoma pranešime.

1 smegenų darbo sekundei imituoti reikia 82 944 procesorių

Pasitelkusi NEST simuliacijų platformą tyrėjų grupė, vadovaujama Markuso Diesmanno ir Abigail Morrison, sugebėjo sukurti dirbtinį neuronų tinklą, susidedantį iš 1,73 milijardo neuronų, sujungtų 10,4 trilijonais sinapsių. Nors šie skaičiai gana įspūdingi, iš tikrųjų jie sudaro tik mažą žmogaus smegenyse esančių neuronų dalį.

Mokslininkai mano, kad mūsų smegenyse yra nuo 80 iki 100 milijardų nervinių ląstelių, maždaug tiek pat, kiek ir žvaigždžių mūsų Galaktikoje. Turint tai mintyje neverta stebėtis, kad tyrėjams buvo ne pagal jėgas imituoti smegenų veiklą realiuoju laiku. Prireikė 40 minučių supekompiuterio darbo laiko ir 82 944 jo procesorių skaičiavimų resurso, kad būtų galima simuliuoti vos 1 smegenų veiklos sekundę.

Vykdant simuliaciją prireikė 1 petabaito superkompiuterio atminties, nes kiekviena sinapsė buvo sumodeliuota atskirai, teigia tyrimo autoriai.

Pasak mokslininkų, praktinė tokio eksperimento reikšmė labai maža, tačiau tyrėjai siekė įrodyti, kad mokslo galimybė modeliuoti biologines sistemas pasiekė labai svarbią ribą. Dabar mokslininkai jau gali aprašyti pakankamai sudėtingą sistemą ir sumodeliuoti žmogaus smegenų veiklą.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos

Kovo 5-ąją Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos. Laureatus pasveikinusi Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė Lietuvos mokslininkų pasiekimais ir pažymėjo mokslo svarbą valstybės ekonomikos, saugumo ir įvairiapusiško atsparumo stiprinimui.

Sūkuriniai žiedai Saulės vainike

Arti Saulės paviršiaus vainike stebimas struktūrų tipas, vadinamas sūkuriniais žiedais, bet iki šiol nežinojome, ar jie išsilaiko toldami nuo žvaigždės. Dabar astronomų komanda, išanalizavusi daugiau nei dvylikos metų – viso Saulės ciklo – užtemimų stebėjimus, pirmą kartą aiškiai identifikavo ir atsekė įvairaus pobūdžio turbulentiškų struktūrų raidą vainike.

Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė

Saulės žybsniai, pataikę į Žemę ar mūsų palydovus, gali sutrikdyti elektros tinklus, palydovų ryšius, GPS navigaciją ir kelti pavojų astronautams. Dabar tarptautinė mokslininkų grupė pasiūlė iš esmės naują superžybsnių prognozės būdą.

2026 m. kovas
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
2026 m. vasaris
2026-02-28 07:26
Pirmasis Urano jonosferos žemėlapis
2026-02-27 16:38
Ledynai po Marso ugnikalnių pelenais
2026-02-27 09:37
Vaikai, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, turi vieną netikėtą pranašumą prieš kitus
2026-02-26 13:34
Šiltas ir lietingas ankstyvasis Marsas
2026-02-25 10:20
Išankstinės Saulės audrų prognozės
2026-02-25 09:49
Tai neturėjo egzistuoti: Žemę pasiekė kosmoso dalelė, kuri glumina mokslininkus (1)
2026-02-24 18:28
Jupiterį matavome neteisingai daugiau nei 50 metų: NASA zondas atskleidė tikrąjį vaizdą
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama