Netyčia padaryta klaida Švedijos mokslininkams padėjo sukurti medžiagą, kurios sukūrimas iki tol buvo laikomas neįmanomu. Atradimas pristatytas žurnale „PLOS ONE“.
Medžiaga, kurią dėl atkaklumo, sumanumo ir nemažos dalies laimingo atsitiktinumo sukūrė Švedijos tyrėjai, pasižymi rekordiniu paviršiaus plotu ir rekordiniu sugebėjimu sugerti vandenį. Savojo Upsalos universiteto garbei naująją medžiagą švedai pavadino upsalitu. Upsalitas sukurtas magnio karbonato pagrindu. Ši medžiaga padės efektyviau kovoti su drėgme visur, kur tai būtina: elektronikoje, farmacijoje, rūsių sandėliuose, medicinoje gydant nudegimus ir pan.
Magnio karbonatas – gana dažnai gamtoje aptinkamas junginys (geologai jį vadina mineralu magnezitu), tiesa, tik kristalinės hidruotos formos. Dar 1908 m. vokiečių chemikai mėgino sukurti amorfinę šios medžiagos atmainą – pro spiritinį magnio karbonato tirpalą leisdami anglies dvideginio dujas. Tačiau visi tuomečiai ir vėlesni mėginimai baigdavosi nesėkme.
Mokslininkai rankų nenuleido iki pat 1961-ųjų, ir tik tada nusprendė, kad tokia užduotis yra neįvykdoma – amorfinio magnio karbonato išgavimui reikėtų kažkokių antgamtinių jėgų. Todėl į šią medžiagą buvo numota ranka.
Ir tik 2011 m. visai atsitiktinai laimė nusišypsojo švedams.
„Ketvirtadienio vakarą mes eilinį kartą truputį pakeitėme reakcijos parametrus ir užsimiršę palikome medžiagas reagavimo kameroje visam savaitgaliui, – pasakoja vienas iš darbo autorių. – Grįžę pirmadienį, mėgintuvėlyje radome tvirtą gelį.“
Po šio įvykio mokslininkai ištisus metus tyrinėjo gautą medžiagą ir tobulino jos sintetinimo metodiką. Kai kuriuos svarbius niuansus jiems pavyko surasti dar sovietinių laikų disertacijose. Apskritai literatūros šaltinių sąrašas išėjo labai neįprastas, o seniausias šaltinis datuojamas 1908 m. Galų gale mokslininkai įsitikino, kad jie turi tą pačią medžiagą, kurios daugelį dešimtmečių niekaip negalėjo sukurti ištisos chemikų kartos – amorfinį magnio karbonatą.
Beje, ne mažiau stulbina ne tik medžiagos atradimo aplinkybės, bet ir šio karbonato savybės. Švedų mokslininkų teigimu, upsalitas pasižymi rekordiniu medžiagos paviršiaus plotu: 1 g masės turi 800 kvadratinių metrų ploto. Toks skaičius labiau artimas silikageliams arba nanovamzdeliams. Upsalitą sudaro maždaug 10 nanometrų skersmens poros, puikiai sugeriančios skystį. Jos nuostabiai sugeria drėgmę net ir iš, atrodytų, sauso oro.
Paieška archyve
