Dirbtinio intelekto idėja žmonijos protus drebina jau daugiau nei pusę amžiaus. Šia tema parašyta visa galybė straipsnių ir mokslinių darbų, dar daugiau sukurta kino filmų. Šių laikų filosofai, psichologai, sociologai bando jau dabar atspėti, kaip tam tikrose situacijose elgsis mašina, kai pagaliau įgys kažką panašaus į žmogišką sąmonę.
Nemažai mokslininkų yra linkę manyti, jog dabartiniame technologijų išsivystymo etape, naudojant dabartinę silicio elektroniką ir prieinamus programinius instrumentus, sukurti dirbtinį intelektą neįmanoma. Labai daug vilčių dedama į kvantinę elektroniką, tačiau ji vis dar yra kūdikystės būsenoje.
Kaip ten bebūtų, šveicarų mokslininkams iš Ciūricho universiteto bei jų kolegoms iš Ciūricho techninės mokyklos, padedant specialistams iš JAV ir kitų Europos šalių, pavyko sukurti neuromorfinę mikroschemą. Kai jos sujungtos į tinklą, galima imituoti tam tikrus žmogaus smegenų procesus.
Mokslininkams pavyko pasiekti, kad šis dirbtinis intelektas galėtų spręsti gana sudėtingas užduotis, reikalaujančias nuo turinio priklausančių sprendimų priėmimo, taip pat trumpalaikės atminties, o tuo gali pasigirti tik žmonės ir primatai.
Žinoma, tai nereiškia, jog po kelerių metų žmonija išmoks kurti protingas mašinas su itin aukštu intelekto lygiu, tačiau kaip mėgsta sakyti patys mokslininkai, padarėme dar vieną sėkmingą žingsnį į priekį.
Paieška archyve
