Tarptautinė mokslininkų komanda aptiko keistus radijo bangų signalus, atsklidusius iš laikotarpio, kai Visata dar buvo perpus jaunesnė. Manoma, jog šie radijo bangų pliūpsniai kilo dėl ekstremalių astrofizikinių įvykių, susijusių su tokiais reliatyvistiniais objektais, kaip neutroninės žvaigždės, ar juodosios skylės.
„Pavienis radijo bangų signalo pliūpsnis buvo pastebėtas dar prieš 6 metus. Tačiau tuo metu niekas nebuvo tikras, kas tai galėtų būti. Niekas net negalėjo pasakyti, ar jis, apskritai, egzistavo – galbūt įsivėlė klaida. Ketverius metus mes laukėme ir ieškojome daugiau panašių pliūpsnių. Dabar, atradę dar 4 panašius reiškinius, galime teigti, jog tai tikrai nebuvo klaida. Šių signalų trukmė – vos kelios milisekundės. Pats seniausias signalas atsklido iš 6 milijardų šviesmečių nuotolio“, – teigė Danas Thortonas, atradimą paskelbęs žurnale „Science“.
Pagal gautus duomenis galima spręsti, jog šie signalai buvo išspinduliuojami maždaug kas 10 sekundžių.
„Šie pliūpsniai trunka tik apie dešimtadalį akimirksnio. Su dabartiniais teleskopais mums reikia didelės sėkmės, jog reikiamu momentu pasuktume juos į reikiamą vietą. Tačiau, jei turėtume radijo bangas matančias akis, šiuos pliūpsnius visame danguje matytume kiekvieną dieną“, – pasakojo tyrimo bendraautorius Michaelas Krameris. Astronomai naudojo CSIRO Parkes 64 metrų skersmens radioteleskopą, esantį Australijoje.
Manoma, jog šių signalų šaltinis – stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė, vadinama magnetaru.
„Magnetarai per milisekundę gali „iššauti“ tiek energijos, kiek mūsų Saulė išskleidžia per 300 000 metų. Šios žvaigždės yra realiausias kandidatas į šių radijo bangų pliūpsnių šaltinį“, – teigia Swinburno technologijų universiteto profesorius Matthew Bailes.
Atradimas taip pat suteikia galimybių atidžiau patyrinėti erdvės, esančios tarp pliūpsnių šaltinio ir Žemės, savybes.
Paieška archyve
