Praėjusiais metais NASA paskelbė preliminarius zondo „Curiosity“ pateiktus rezultatus – nufotografuota senovinė vandens srovės išgraužta vaga. O praėjus keliems mėnesiams papildomų tyrimų šis preliminarus atradimas buvo patvirtintas – „Curiosity“ iš tiesų rado senovinės upės pėdsakus.
Mokslininkai šį atradimą patvirtino po išsamios „Curiosity“ stiebo kameros užfiksuotų nuotraukų analizės. Ši kamera gali fotografuoti lygiai kaip ir bet kuris mums įprastas fotoaparatas, bet taip pat gali fiksuoti ir vienos kokios nors spalvos vaizdus. Mokslininkai, užfiksavę kelis tokius monochromatinius vaizdus, galėjo įdėmiau pažiūrėti į tai, kas gi ten yra iš tikrųjų.
Be to, „Curiosity“ įrankis „ChemCam“ taip pat nufotografavo uolienas. „ChemCam“ yra didelės galios lazeris , kuris iškaitina mažytes uolenos daleles. Tuomet „ChemCam“ kamera fiksuoja, kokie fotonai išsiskiria dėl uolienų deginimo. Gautas spektras mokslininkams parodo kokia yra uolienos cheminė sudėtis. Panašiai mes galime spėti iš kokių cheminių medžiagų sudaryti fejerverkai – tereikia žinoti, kokią spalvą degdami skleidžia tam tikri jonai. Pavyzdžiui, žalia spalva dega bario chloridas, o mėlyna – vario chloridas.
Mokslininkės Rebeccos Williams teigimu, įtariamoje srovės išgraužtoje vagoje rastos uolienos yra „stebėtinai panašios į Žemės srovių dugnų nuosėdas“.
Mokslininkai pastebėjo ir kitų vandens tėkmės įrodymų. Uolienos buvo pasiskirstę netolygiai. Buvo daug persidengiančių smėlio sluoksnių. Buvo matomi nugludinti, apvalūs akmenys – lygiai, kaip akmenėliai Žemės tekančiame vandenyje. Visų šių dalykų derinys reiškia, jog beveik akivaizdu, kad „Curiosity“ nufotografuotas vaizdas kadaise slėpėsi po vandeniu.
Šiandieninė Marso atmosfera yra pernelyg reta, kad paviršiuje galėtų tekėti vanduo. Bet jau patvirtinta, kad Marse yra vandens ledo pavidalu. O 2011 metais Marsaeigis „Opportunity“ aptiko gipso nuosėdų, kurios galėjo susidaryti tik veikiant vandeniui.
Taigi, susumavus visus įrodymus nelieka abejonių – prieš milijardus metų Marse, kaip ir dabar Žemėje, laisvai tekėjo vanduo. Dabar svarbiausias likęs klausimas – ar tame vandenyje buvo gyvybės.
Deja, į šį klausimą bent jau kol kas sunku atsakyti vienareikšmiškai. „Curiosity“ nėra skirtas nepaneigiamiems gyvybės pėdsakams ieškoti: jo misija buvo nustatyti, ar Gale krateris yra gera nusileidimo vieta ateities misijoms, kurios ir turėtų atsakyti, ar Marse egzistavo gyvybė. Kol kas panašu, kad krateris gyvybės paieškoms tinkamas.
Paieška archyve
