Dauguma kultūros įstaigų ir mokslinių laboratorijų iki šiol naudoja magnetines juostas savo archyvams saugoti, nežiūrint į šio metodo akivaizdų archajiškumą. Visa tai suprasdama, kompanija „Hitachi“ toliau kuria kaupiklį, kuris gali pergyventi ne tik šį, tačiau ir visus kitus šiuo metu egzistuojančius informacijos nešėjus.
Kartu su Kijote (Japonija) esančio Kiyotaka Miura universiteto specialistais kompanijos „Hitachi“ inžinieriai sukūrė duomenų įrašymo sistemą į kvadratines kvarco plokšteles, kurių plotis yra keli centimetrai, o storis – keli milimetrai. „Scientific American“ teigimu, pasiūlytas metodas leidžia išsaugoti įrašytą informaciją 300 mln. metų. Bent jau taip tvirtina projekto autoriai.
Įrašymas vykdomas į keturis sluoksnius, pasitelkiant femtosekundinį lazerį, o įrašymo tankis gaunasi didesnis, nei į kompaktinį diską. Esant būtinybei, galima padidinti įrašymo tankį, padidinus sluoksnių skaičių. Vis tik labiausiai žavi tokių kvarcinių plokštelių gebėjimas priešintis žalingam aplinkos poveikiui: jos atsparios cheminėms reakcijoms, atlaiko kelių valandų kaitinimą iki 1000 °C.
Kalifornijos universiteto (JAV) intelektinių vertybių saugojimo centro direktoriaus Ethano Millerio teigimu, pastarasis duomenų saugojimo būdas yra gana perspektyvus, tačiau tai taps realybe, jei tokie skaitymo-įrašymo įrenginiai bus pasiūlyti už tinkamą kainą. Kvarcinės plokštelės, jo nuomone, šiuo metu geriausiai tinka žmonių civilizacijų pasiekimams saugoti. Vis tik Ethanas Milleris gana skeptiškai žiūri į deklaruojamą tokių kaupiklių ilgaamžiškumą, pažymėdamas, kad Pangėjos kvarciniai kalnai jau seniai tapo smėliu paplūdimiuose, nors šio istorinio žemyno skilimas įvyko „tik“ prieš 200 mln. metų.
Paieška archyve
