Pirmasis kosminis teleskopas, skirtas egzoplanetų paieškoms, tikriausiai atsidūrė mirties patale.
Lapkričio pradžioje 2006 metais paleistas COROT palydovas prarado paskutinį jame įrengtą kompiuterį. Kosminis aparatas nebegali gauti duomenų iš 30 centimetrų pločio teleskopo.
Palydovas fiksavo žvaigždžių šviesos susilpnėjimus, kas gali reikšti, kad priešais jas praskrieja planetos, rašo NewScientist.com.
Gedimo kaltininkas – per didelė radiacijos dozė, teigia projekto mokslininkas Malcolmas Fridlundas iš Europos kosmoso agentūros. Kosminis aparatas ilgą laiką praleido atšiaurioje dalelių aplinkoje, vadinamoje Pietų Atlanto anomalija.
Šioje srityje, esančioje 200–800 kilometrų aukštyje, Žemės magnetinis laukas yra ypač silpnas, tad žalingos radiacijos kiekiai čia labai dideli. Kadangi skriejo per anomalijos regioną, COROT gavo daugiau kaip dvigubai didesnį radiacijos kiekį nei buvo sukurtas atlaikyti.
COROt turbūt labiausiai pagarsėjo tuo, kad atrado pirmąją kietą egzoplanetą COROT-7b. Tačiau jis taip pat aptiko dar 30 patvirtintų planetų ir apie 500 planetų-kandidačių. Prieš pat kompiuterio gedimą kosminio aparato misija buvo antrą kartą pratęsta ir turėjo trukti visus 2013 metus.
Šis praradimas sumažina planetas medžiojančių mokslininkų pajėgumus. COROP buvo sukurtas taip, kad teleskopą galėjo nukreipti įvairiomis kryptimis, priešingai nei produktyvesnis jo įpėdinis „Kepler“ kosminis teleskopas, kuris taip pat stebi tranzitus, tačiau visuomet tyrinėja tą pačią dangaus dalį.
Tai reiškia, kad COROT turėjo galimybę planetų ieškoti neįprastose vietose, pavyzdžiui, žvaigždžių spiečiuose, teigia Olivier La Marle iš Prancūzijos kosmoso agentūros CNES.
„Kepler“ stebėjimų lauke tokio spiečiaus nėra“, – pastebėjo jis.
Tačiau misijos vadovai mano, kad vis dar yra galimybių kosminį aparatą atgaivinti. „Tai priklauso nuo to, kas pažeista. Aparate yra atsarginių dalių, tad jei tai viena jų, vis dar gali nutikti kas nors teigiamo“, – kalbėjo M. Fridlundas.
Paieška archyve
