Australijos mokslininkai teigia sukūrę veikiantį tranzistorių, susidedanti iš vieno vienintelio atomo. Tai didžiulis žingsnis naujos kartos kompiuterijos link.
Prietaisas susideda iš vieno fosforo atomo, patalpinto ant silicio pagrindo, „vartų“, skirtų kontroliuoti elektros srovei, bei metalinių atomo mastelio kontaktų, praneša naujienų agentūra AFP.
„Mūsų grupė įrodė, kad iš tiesų įmanoma įdėti vieną fosforo atomą į silicio aplinką taip, kaip mums reikia, su beveik atominiu tikslumu, ir tuo pačiu metu prijungti vartus“, – teigė tyrimo vadovas Martinas Fuechsle.
Tranzistoriai, kurie junginėja ar sustiprina elektros srovę, yra pagrindinės kompiuterinių mikroschemų sudedamosios dalys.
Daugiau kaip 50 metų puslaidininkių pramonė vadovaujasi Moore`o dėsniu, žymia „Intel“ pradininko Gordono Moore`o prognoze, kad tranzistorių skaičius mikroschemoje kas 18 mėnesių padvigubės.
Tačiau stulbinantis sėkmės procesas jau šio dešimtmečio pabaigoje gali atsitrenkti į sieną, jei nebus pasiektas perversmas bandant tranzistorius sumažinti.
Mokslininkai tranzistorių pagamino iš silicio kristalo, kuris buvo patalpintas vakuume. Jie naudojo prietaisą, vadinamą skenavimo tuneliavimo mikroskopu, kuriuo galima matyti atomus ir juos valdyti.
Fosforo atomai buvo padėti į „nano įdubą“, padengtą nepaslankiu vandenilio sluoksniu, o nereikalingi atomai tuomet pašalinti. Cheminė reakcija pritvirtino „tranzistorinį“ atomą prie silicio paviršiaus.
Mažutis prietaisas veikia esant ypač žemoms temperatūroms, kurios sukuriamos naudojant skystą helį.
Tai dar nebaigtas produktas, o įrodymas, kad prietaisus iš vieno atomo galima sukurti ir valdyti.
Mokslininkai ir anksčiau buvo sukūrę atominius tranzistorius, tačiau atsitiktinai, o ne tyčia, teigia Michelle Simmons, Kvantinės kompiuterijos ir komunikacijos centro Naujojo Pietų Velso universitete direktorė.
„Tačiau šis prietaisas yra tobulas. Tai pirmas kartas, kai pademonstruota, kad taip tiksliai galima valdyti vieną atomą, esantį pamatinėje mikroschemos bazėje“, – teigė ji.
Mokslininkų tyrimas skelbiamas mokslo žurnale „Nature Nanotechnology“.
Paieška archyve
