Daugybė bandymų, bet nei trupinėlio sėkmės. Taip trumpai būtų galima apibūdinti daugiau nei 100 metų mokslininkus kamuojančios dilemos gvildenimą. Kalba eina apie vandenilį, kuris priklausydamas šarminių metalų šeimai, pagal idėją esant tam tikroms sąlygoms turėtų egzistuoti kaip metalas. Tačiau kol kas niekam nepavyko išsiaiškinti, kokios tos tinkamos sąlygos. Galbūt iki dabar. Straipsnyje, publikuotame prestižiniame žurnale „Nature Materials“, Michailas Eremetsas (Mikhail Eremets) ir Ivanas Trojanas (Ivan Troyan) iš Makso Planko instituto (Vokietija) aprašo, kaip jie vandenilio bandinį paveikė aukštu slėgiu ir žema temperatūra. Mokslininkai pastebėjo, jog paveiktojo vandenilio savybes iš esmės galima priskirti metalams.
Vienas iš sunkumų, su kuriuo susiduriama bandant pasakyti, ar nagrinėjama medžiaga yra metalas – ganėtinai laisvas metalo apibrėžimas. Daugelyje žinynų metalu vadinamas elektriškai teigiamas elementas, kuris greičiausiai turėtų būti blizgus, geras šilumos ir elektros laidininkas, be to, pasižymėtų tam tikro laipsnio tąsumu. Žinoma, natūralu manyti, kad esant atitinkamai temperatūrai ar slėgiui jis būtų kietosios būsenos. Tačiau būtent šis paskutinysis reikalavimas yra sunkiausiai įgyvendinamas vandenilio atveju. Daugybė mokslininkų bandė keisti temperatūrą arba slėgi, arba abu šiuos parametrus iš karto – visi mėginimai nedavė nieko panašaus į tai, ką daugelis mūsų įsivaizduojame esant metalą. Kaip tik dėl to naujausi M. Eremetso ir I. Trojano tyrimai nesusilaukė itin audringo mokslininkų visuomenės palaikymo.
Nepaisant to, minėtieji tyrėjai teigia, jog patalpinus vandenilio bandinį deimantiniame priekale ir pakėlus slėgį iki 220 gigapaskalių ribos, šis tapo skaidrus ir pradėjo praleisti elektros srovę. Mokslininkai nori atkreipti dėmesį į tai, jog šios savybės pasireiškė be papildomo kaitinimo ar šaldymo. Kuomet temperatūra buvo sumažinta iki -243 °C, o slėgis pakeltas iki 260 gigapaskalių, elektrinė varža padidėjo 20 procentų. Pasak tyrėjų, tai atskleidžia metališkąsias vandenilio savybes.
Žinoma, tam, kad mokslininkai imtų intensyviai diskutuoti, ar gautieji rezultatai iš tikrųjų rodo, jog vandenilis virto metalu, kitos tyrėjų grupės turi atlikti panašaus pobūdžio tyrimus ir patvirtinti tai, ką pavyko aptikti M. Eremetsui ir I. Trojanui.
Iš kitos pusės, mokslininkus gali paskatinti tas faktas, jog ši procedūra leidžia vandeniliui tapti laidžiam esant kambario temperatūrai. Tai reiškia, jog galbūt pavyko susidurti su itin patraukliu ir praktikoje pritaikomu aukštatemperatūriu superlaidininku, kurio atradimas būtų laikomas tikra moksline sensacija.
Paieška archyve
