1000 kilometrų atstumu nuo Šiaurės ašigalio esančioje saloje, kur siaučia stiprūs šalčiai, kalne iškirstame didžiuliame kambaryje bus saugoma soti žmonijos ateitis. Tokioje „pasaulio pabaigos saugykloje“ turėtų būti saugoma apie 2 milijonai sėklų, iš kurių būtų galima išauginti visų žinomų rūšių kultūrinius augalus.
Saugykla kuriama siekiant išsaugoti pasaulinius maisto išteklius atominio karo, klimato pasikeitimo, terorizmo, kylančio jūros lygio, žemės drebėjimų ir dėl to nutrūksiančio elektros energijos tiekimo atveju. „Jei kurią dieną atsitiks kas nors labai blogo, tai mums leistų atkurti žemdirbystę planetoje“, - sakė nepriklausomos organizacijos „Global Crop Diversity Trust“, organizuojančios šio projekto vykdymą, vadovė Cary Fowler.
Į naująją saugyklą bus gabenamos sėklos iš sėklų bankų tinklo, valdomo Tarptautinės žemdirbystės tyrimų konsultacinės grupės. Šie bankai yra Filipinuose, Meksikoje, Sirijoje, Nigerijoje bei kitose pasaulio valstybėse ir yra iš dalies finansuojami Pasaulinio banko. „Tuomet gabensime sėklų pavyzdžius iš kitų šaltinių – tol, kol surinksime pilną visame pasaulyje auginamų augalų įvairovę“, - sakė C.Fowler.
Saugyklos sėklų kolekcijoje, surinktoje iš kituose sėklų bankuose esančių sėklų dublikatų, bus visi maistui naudojami augalai, kuriuos per 10 000 metų sėjo planetos žemdirbiai. Nors dauguma jų dabar nėra plačiai auginami, retosioms rūšims būdingi tokie genetiniai bruožai, kurie neretai panaudojami kuriant naujas augalų rūšis.
Saugykla bus pastatyta giliai amžinai įšalusio smiltainio kalne, Arkties vandenyne esančioje Norvegijai priklausančioje Špicbergeno saloje. Saugyklos sienos būtų metro storio, pastatytos iš sutvirtinto betono, o įėjimą saugos dvi vienodą slėgį įeinant palaikančios sistemos ir didelio saugumo, nuo sprogimo apsaugotos durys. Saugykloje nebus nuolat ją prižiūrinčių žmonių, bet, C.Fowler teigimu, „kalnuose patruliuoja baltieji lokiai“.
Kad išsaugotų daigumą, sėklos turi būti laikomos labai žemoje temperatūroje. Projekto organizatoriai planuoja saugykloje esantį orą pakeisti kartą per metus, kai temperatūra Špicbergene vidutiniškai būna -18°C. Bet net jei dėl kokios nors katastrofos saugykla būtų apleista, sėklų daigumą palaikys amžinas įšalas. Net ir pagreitėjus pasauliniam atšilimui, reikėtų dešimtmečių, kad pakilusi temperatūra įšildytų kalną.
„Tai bus genų bankas, už kitus analogiškus bankus saugesnis kelias dešimtis ar net šimtus kartų“, - sakė C.Fowler. Bet šiame banke saugomos sėklos bus naudojamos tik tuo atveju, kai dėl kokios nors priežasties nebus išlikusių sėklų pavyzdžių kitose saugyklose. Tai – ne įprastas sėklų bankas, o patikima saugykla. Projektą 2005 metų spalį Maisto ir žemdirbystės organizacijos posėdyje palaimino Jungtinių tautų organizacijos atstovai. Atlikus įgyvendinamumo tyrimą prieita išvados, kad „toks bankas iš esmės būtų amžinas“.
