Europos ir JAV mokslininkai aptarinėja misijos į ledinius Jupiterio palydovus detales.
Jei misija bus įgyvendinta, bus pasiųsti du erdvėlaiviai tirti dviem Jupiterio palydovams, kuriuose, kaip manoma, gali būti vandens. NASA erdvėlaivis tirtų Europą, o ESA palydovas – Ganimedą. Šie du palydovai pasirinkti kaip patys tinkamiausi kandidatai dujinės planetos palydovų evoliucijos tyrimui, taip pat juose tikimasi aptikti ir nežemiškos gyvybės pėdsakų po palydovų paviršiais plytinčiuose vandenynuose. Paveiksle matote piešinyje pavaizduotą NASA Europos dirbtinį palydovą (nuotrauka NASA/ESA).
NASA erdvėlaivis tirs vandenyno storį, gilesnius geologinius sluoksnius bei santykinai ploną Europos išorinį ledo sluoksnį, jo išorinius darinius, ieškos tinkamų nusileidimo vietų ateities misijoms. Šis kosminis laivas, kurio kaina dabartiniais vertinimais sieks maždaug 3,8 mlrd. JAV dolerių, bus „apginkluotas“ lazeriniu altimetru, radaru, gebančiu prasiskverbti pro ledo sluoksnį, spektrometrais, dirbančiais matomame, infraraudonajame ir ultravioletiniame elektromagnetinių bangų ruožuose ir plataus bei siauro regėjimo kampo kameromis.
ESA palydovas tirs Ganimedo vidinę struktūrą, kuri, kaip manoma, sudaryta iš daug storesnio išorinio ledo sluoksnio, vidinio vandenyno ir po juo slypinčiais vidiniu ledo sluoksniu, silikatine mantija ir metaliniu branduoliu. Be to bus tiriamas palydovo magnetinis laukas, kuris Ganimedą išskiria iš visų Saulės sistemos planetų palydovų. ESA kosminio laivo įranga bus panaši kaip NASA: altimetras, spektrometrai, kameros, papildomai bus sumontuoti lauko ir dalelių matuokliai. Šio erdvėlaivio apytikslė kaina – 650 mln. eurų. Abu, tiek NASA, tiek ESA, palydovai taip pat tirs ir kitus Jupiterio palydovus – Ijo ir Kalistą.
Per ateinančius kelis mėnesius mokslininkai analizuos tyrimo strategiją, lauks projekto patvirtinimo iš įvairių oficialių institucijų. Manoma, kad erdvėlaiviai galėtų būti paleisti maždaug 2020 metais, o savo tikslą pasiekti maždaug 2026.
