Valstybės moksliniams tyrimams skiriamos lėšos bus naudojamos efektyviau, o mokslo institucijos bus skatinamos didesnį dėmesį kreipti į taikomuosius tyrimus. Tam prielaidas sudaro Vyriausybės patvirtinta nauja Švietimo ir mokslo ministerijos parengta mokslinių tyrimų finansavimo tvarka. Jos tikslas – užtikrinti stabilų finansavimą valstybei svarbioms mokslinių tyrimų programoms, efektyvų lėšų naudojimą ir aiškią mokslo bei studijų institucijų atskaitomybę visuomenei už investicijas ir pasiektus rezultatus. Naujasis mokslo finansavimo modelis buvo parengtas konsultuojantis su akademine bendruomene, pakeitimai suformuluoti Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ministro Pirmininko sudarytose darbo grupėse.
Nauja tvarka garantuoja nuolatinį ilgalaikių mokslinių tyrimų programų finansavimą mažiausiai trejiems metams. Tam pagrindą sudarys įvedamas finansavimo principas pagal norminius mokslininkų etatus, kuriam atiteks pusė visų moksliniams tyrimams skiriamų valstybės lėšų. Ilgalaikės programos mažiausiai trejus metus gaus suplanuotas lėšas, nepriklausomai nuo galimų mokslo biudžetinio finansavimo pokyčių.
„Lietuva nuo Europos Sąjungos vidurkio ženkliai atsilieka pagal mokslinių publikacijų kokybę, registruotų patentų skaičių, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose. Lietuvos mokslininkai akcentuoja, kad ligšiolinė konkursinio finansavimo schema neskatino vykdyti ilgalaikių mokslinių tyrimų, taip pat ir taikomųjų tyrimų. Tad mokslo finansavimo tvarka keičiama orientuojant mokslininkus į mokslo veiklos kokybę ir taikomumą. Valstybės skiriamų lėšų dydis priklausys nuo pasiektų rezultatų – tokia finansavimo tvarka garantuos ilgalaikių tyrimų finansinį stabilumą ir sudarys galimybes mokslo ir studijų institucijoms planuoti dalyvavimą projektuose ir kitose programose, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Kiekvienos mokslo ir studijų institucijos nuveikti darbai bus vertinami kas treji metai. Mokslinių tyrimų institutai ir universitetai, pasiekę geresnių rezultatų, gaus daugiau lėšų kitam trejų metų etapui.“
Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė, naujoji finansavimo tvarka taip pat objektyviau atitiks skirtingų mokslo sričių specifiką.
Valstybės lėšos moksliniams tyrimams bus paskirstomos pagal septynias sritis: humanitarinius (13 proc.), socialinius (12 proc.), fizinius (25 proc.), biomedicinos (19 proc.), žemės ūkio (6 proc.) ir technologijos mokslus (21 proc.) bei meno veiklą (4 proc.). Lėšų proporcijos sritims nustatytos pagal jose dirbančių mokslininkų skaičių ir mokslinių tyrimų lygį.
Lėšų atskyrimas pagal mokslo sritis leis atsižvelgti į atskirų sričių specifiką vertinant mokslo veiklą ir nustatant, kurią lėšų dalį skirti už straipsnius, monografijas, patentus, o kurią – už taikomuosius mokslinius tyrimus. Kitaip nei anksčiau, į atskirą sritį išskirti žemės ūkio mokslai.
Iki šiol finansavimas moksliniams tyrimams buvo dalijamas į dvi dalis – 30 proc. humanitariniams ir socialiniams mokslams bei menams ir 70 proc. fiziniams, biomedicinos ir technologijų mokslams.
Lėšų padalijimas pagal atskiras sritis sudaro galimybes atsirasti dar vienai naujovei. Atsižvelgiant į sričių specifiką keičiamos finansavimo proporcijos fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams. Pastariems skiriama lėšų dalis stipriai didėja. Pavyzdžiui, finansuojant technologijos ir žemės ūkio mokslus daugiau kaip pusę lėšų bus skiriama už taikomąją veiklą – lėšų dalis pagal ūkio subjektų užsakymus išauga nuo 20 iki 55 procentų.
Įvedama ir papildoma priemonė, skatinanti mokslininkus bendradarbiauti su verslu ir valstybės institucijomis. Greta finansavimo už jau pasiektus bendradarbiavimo su ūkio subjektais rezultatus, mokslo ir studijų institucijos taip pat galės gauti finansavimą už naujas pagal ūkio užsakymus pateiktas paraiškas.
Paieška archyve
