Mokslininkai nustatė, kad teleskopo „Hubble“ darytose nuotraukose matomas mažytis neryškus taškelis yra tolimiausia iki šiol atrasta galaktika visatoje.
Žvaigždžių telkinys, pavadintas „UDFy-38135539“, nutolęs per 13,1 mlrd. šviesmečių. Tai reiškia, kad šviesa nuo šios galaktikos iki Žemės keliavo maždaug tiek laiko, kiek gyvuoja pati visata, rašo telegraph.co.uk.
Kai astronomų aptikti šviesos fotonai pradėjo savo kelionę, visata buvo nugyvenusi tik 4 proc. savo dabartinio amžiaus. Tuomet buvo praėję vos 600 mln. metų nuo Didžiojo sprogimo, davusio pradžią erdvei, laikui ir visam kitam visatoje.
Galaktiką aptikę Europos mokslininkai atstumą iki jos nustatė Europos Pietų observatorijoje Čilėje esančiu Labai dideliu teleskopu analizuodami blyškų švytėjimą.
Objekto skleidžiamą infraraudonąją šviesą išskaidę į sudedamąsias dalis, mokslininkai ieškojo vandenilio dujų skleidžiamo spinduliavimo ženklų. Tai leido mokslininkams išmatuoti galaktikos raudonąjį poslinkį, t.y. koks šviesos bangų poslinkis į raudonąją spektro pusę.
Raudonasis poslinkis yra panašus į Dopplerio efektą, dėl kurio policijos sirenos garso tonas žemėja ir kyla. Artinantis policijos automobiliui, garso bangos jų besiklausančio stebėtojo atžvilgiu sutrumpėja, dėl to girdimas aukštesnis tonas. Jis ima žemėti, kai automobilis tolsta, o garso bangos pailgėja.
Toks pats reiškinys dėl visatos plėtimosi vyksta ir kosmose. Kai atstumas tarp Žemėje esančio stebėtojo ir tolimo objekto ilgėja, objekto skleidžiamos šviesos bangos pailgėja ir ji tampa raudonesnė.
Raudonojo poslinkio matavimas yra išbandytas ir patikimas būdas atstumams iki labai tolimų astronominių objektų išmatuoti.
Matuodami „UDFy-38135539“ raudonąjį poslinkį mokslininkai nustatė, kad jis rekordiškai didelis ir siekia 8,55.
Ankstesni rekordai priklausė galaktikai, kurios raudonasis poslinkis siekė 6,96 ir pernai atrastam gama spindulių žybsniui (poslinkis – 8,2).
„Šie stebėjimai yra geriausia, ką galime pasiekti naudodami geriausių šiuolaikinių teleskopų technologijas. Netolimoje ateityje, technologijai tobulėjant ir paleidus Jameso Webbo kosminį teleskopą („Hubble“ teleskopo įpėdinį), mūsų galimybės atlikti tokius tyrimus išsiplės“, – teigė vienas mokslininkų komandos narys Malcolmas Bremeris iš Bristolio universiteto.
Ši galaktika mokslininkams svarbi tuo, kad ji siekia „rejonizacijos epochą“ – ankstyvąjį visatos gyvavimo laikotarpį, kai pirmykščių galaktikų skleidžiama radiacija pakeitė aplink esančių vandenilio dujų fizikinę būseną. Mokslininkai tikisi, kad tokios galaktikos kaip „UDFy-38135539“ padės jiems geriau suprasti šį visatos evoliucijoje vykusį procesą.
Paieška archyve
