JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) leido pradėti ruoštis 438 mln. JAV dolerių misijai į Marsą, kurios tikslas yra išsiaiškinti, kaip „raudonoji planeta“ neteko savo atmosferos, praneša telegraph.co.uk.
Pirmadienį JAV kosmoso agentūra leido pradėti „rengtis ir 2013 m. vykdyti Marso atmosferos ir kintamosios evoliucijos (Maven) misiją“. NASA teigimu, įgyvendinant misiją, gali paaiškėti gyvybės egzistavimo Marse istorija.
„Geresnis viršutinės atmosferos supratimas ir kokį vaidmenį atliko tas išnykimas kosmose yra būtinas, užkamšant didžiausią spragą mūsų supratime apie Marsą“, – teigė Maven vyr. tyrinėtojas Bruce Jakosky iš Boulderyje esančios Kolorado universiteto Atmosferos ir kosmoso fizikos laboratorijos.
„Mes esame susijaudinę dėl galimybės panagrinėti šiuos fundamentalius mokslo klausimus“, – pridūrė mokslininkas.
Įgyvendinant projektą, 2013 m. lapkričio mėn. į Marsą erdvėlaiviu bus nugabenti trys pagrindiniai moksliniai prietaisai.
„Marso paviršiuje esantys paviršiai, įskaitant senas upių vagas primenančius požymius ir mineralus, kurie galėjo susiformuoti tik esant vandeniui, leidžia manyti, kad planeta „kadaise turėjo tankesnę atmosferą, dėl kurios paviršiuje buvo vandens“, – teigia NASA.
Vis dėlto, didžioji dalis Marso atmosferos dėl didelių klimato pokyčių sunyko. „Kalbant apie ateitį, esame gerai pasirengę kitam lemiamam dizaino peržiūros postūmiui 2011 m. liepos mėn. Po trumpų trejų metų mes keliausime į Marsą!“, – teigė Davidas Mitchellas iš Merilende įsikūrusio NASA Goddard kosminių skrydžių centro.
„Marsas negali apsisaugoti nuo Saulės vėjo, nes nebeturi skydo, planetos magnetinis laukas yra miręs“, – teigė B. Jakosky. Pasak mokslininko, magnetinis laukas dingo ir atmosfera tapo neapsaugota nuo saulės vėjo.
Joseph Grebowsky iš NASA Goddard kosminių skrydžių centro teigia, kad ankstesni stebėjimai „suteikė mums „nusikaltimo įrodymų“, bet pateikė tik erzinančias užuominas apie tai, kaip Saulei tai pavyksta – įvarius būdus, kaip Marsas gali netekti atmosferos dėl Saulės veiklos”.
Paieška archyve
