Anga Mėnulyje nufotografuota iš arti

Aplink Mėnulį skriejantis NASA palydovas perdavė į Žemę aptiktos angos Mėnulio paviršiuje, į kurią tilptų visa futbolo aikštė, didelės raiškos nuotrauką.

Pirmą kartą angą į požemį Mėnulio pietų pusrutulyje esančioje Mare Ingenii jūroje pastebėjo šį regioną fotografavęs Japonijos kosminis zondas „Kaguya“.  Dabar NASA palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) iš arti nufotografavo šį netaisyklingos formos objektą, pranešė „Space.com“.

Pasak LRO vaizdo kameros fiksuojamus duomenis nagrinėjančių NASA tyrėjų iš Arizonos valstijos (JAV) universiteto vadovo Marko Robinsono, iki šiol Mėnulio paviršiuje tėra aptikos tik trys angos, tad esą galima tvirtinti, kad tokie iki maždaug 100 metrų skersmens dariniai Mėnulyje yra reti.

Anga Mėnulio Mare Ingenii jūros paviršiuje. NASA nuotr.

Mare Ingenii regionas Mėnulyje garsėja vadinamaisiais verpetais – stipriai saulės šviesą atspindinčiais geologiniais dariniais, siejamais su magnetinėmis anomalijomis.  Naujose LRO padarytose šio regiono nuotraukose matyti milžiniška maždaug 130 metrų skersmens anga.

Šios ertmės dugne esantys luitai ir įvairios nuolaužos yra iš dalies apšviesti. Mokslininkai mano, kad jie pateko iš Mėnulio paviršiaus įgriuvus vadinamajam lavos vamzdžiui. Spėjama, kad Mėnulyje, kaip ir Žemėje, yra lavos kanalų – ilgų vingiuotų tunelių, susidariusių sukietėjus išsilydžiusių uolienų srautui. Pasitraukus viduje esančiai lavai, lieka tik tuščias tunelis akmeninėmis sienomis. Įgriuvus jo viršui, paviršiuje atsiranda anga.

Tačiau, skirtingai nuo anksčiau „Kaguya“ pastebėtos panašios angos Marius Hills regione, Mare Ingenii užfiksuotai kiaurymei nebūdingi ankstesnę vulkaninę veiklą liudijantys požymiai, teigiama pranešime.

Pasak M. Robinsono, nors jau seniai buvo manoma, kad Mėnulyje gali būti lavos vamzdžių ir jų įgriūvų, visos trys iki šiol jo paviršiuje aptiktos ertmės stebina jį savo dydžiu ir grožiu.

Jo teigimu, išsamesni Mare Ingenii jūros tyrimai padės mokslininkams suprasti Mėnulio paviršiaus sričių, kuriose aptiktos didžiulės angos, skirtumus, o tokie atradimai savo ruožtu prisidės prie geresnio viso Mėnulio geologijos supratimo.

„Įsivaizduokite, kaip nuostabu būtų nusileisti į vieną tokių angų ir imtis tyrinėti Mėnulio požemius!“ – sakė M. Robinsonas.