Mokslininkams pavyko sukurti iki šiol nematyta egzotiškos medžiagos rūšį, kuri egzistavo ankstyvuoju visatos gyvavimo laikotarpiu.
Naujoji medžiaga – ypač keista antimedžiagos forma, kuri yra lyg veidrodinis įprastos medžiagos atspindys. Manoma, kad kiekviena dalelė turi iš antimedžiagos sudarytą savo porininką, o susidūrę jie abu išnyksta, rašo portalas SPACE.com.
Naujos rūšies antimedžiaga sukurta Brookhaveno nacionalinėje laboratorijoje JAV esančiame Reliatyvistiniame sunkiųjų jonų priešpriešinių srautų greitintuve vykdant ypač dideliu greičiu skriejančių įkrautų aukso atomų susidūrimus.
Tarp daugybės po smūgio susidariusių dalelių buvo ir keisti objektai, vadinami antihipertritonais. Šios dalelės yra ne tik antimedžiaga, bet ir taip vadinamoji keistoji medžiaga. Normalių atomų branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų, kurie susideda iš viršutinių ir apatinių kvarkų), keistieji branduoliai taip pat turi taip vadinamų Lambda dalelių, kuriose yra ir trečios rūšies kvarkų, vadinamų keistaisiais. Šios Lambda dalelės skrieja aplink protonus ir neutronus.
Nors antihipertritonai Žemėje neegzistuoja, šios dalelės gali slypėti labai karštose, didelio tankio visatos vietose, pavyzdžiui, kai kurių žvaigždžių centruose. Greičiausiai jos egzistavo tuomet, kai visata buvo labai jauna ir joje buvo daug energijos, o visa medžiaga susispaudė ir labai mažą erdvę.
„Tai pirmas kartas, kai šios dalelės sukurtos laboratorijoje ar tokiomis sąlygomis, kai jas galima tyrinėti“, – teigė mokslininkas Carlas Gagliardi iš Teksaso A&M universiteto.
Tačiau šios dalelės gyvavo neilgai, net nepakankamai ilgai, kad susidurtų su įprasta medžiaga ir išnyktų. Jos pradingo po milijardinės sekundės dalies.
„Tai atrodo kaip trumpas laiko tarpas, tačiau branduolinėje fizikoje tai ilgas laikotarpis. Per milijardinę sekundės dalį ta Lambda dalelė aplink branduolį apskriejo tiek pat kartų, kiek nuo Saulės sistemos susikūrimo Žemės apskriejo aplink Saulę“, – portalui SPACE.com teigė C. Gagliardi.
Paieška archyve
