Elektronika.lt
 2026 m. kovo 21 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 20 d. 15:29
Patarė, kaip atsitraukti nuo socialinių tinklų: pradėkite nuo kelių paprastų įpročių
Kovo 20 d. 12:47
5 patarimai verslui: kaip komunikuoti, kad nepalaikytų sukčiais?
Kovo 20 d. 09:28
„VILNISH“: nauja paslauga istoriniams tekstams jidiš ir hebrajų kalbomis atpažinti
Kovo 19 d. 18:25
Šiuolaikinio vartotojo moralinė dilema: išmesti, perdirbti ar sutaisyti?
Kovo 19 d. 16:38
Agentinei prekybai Europoje skatinti „Visa“ pristatė programą „Agentic Ready“
Kovo 19 d. 14:44
Nuo telefonų iki saulės elektrinių: kaip elektronikos atliekas paversti vertingais ištekliais?
Kovo 19 d. 12:15
Eksperimentas: ar įmanoma persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
Kovo 19 d. 10:27
Į pagalbą moterims intymios sveikatos srityje – verslaus lietuvių jaunimo sukurtas dirbtinio intelekto įrankis
Kovo 19 d. 08:51
Pavasarinis spintos valymas gali pastebimai išauginti elektros sąskaitą: kaip to išvengti?
Kovo 18 d. 18:36
Naujasis „BMW i3“: iki 900 km viena įkrova ir naujos kartos technologijos
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Vyresni mokslininkai publikuoja daugiau mokslinių darbų

Publikuota: 2008-11-01 09:46
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Nors sakoma, kad protas jaunystėje aštresnis, pagal bibliografijų duomenis to pasakyti negalima. Naujo tyrimo duomenys rodo, kad vyresni mokslininkai publikuoja daugiau mokslinių darbų nei jų jaunesni kolegos, rašo www.nature.com.

Mokslininkų grupė iš Kvebeko universiteto (Kanada) vertino beveik 14 000 profesorių publikacijų sąrašus ir nustatė, kad šeštą ir septintą dešimtmetį gyvenantys mokslininkai kasmet publikavo beveik dukart daugiau mokslinių darbų nei ketvirtą gyvenimo dešimtmetį bepradedantys mokslininkai.

Įdomu tai, kad vyresnių mokslinių darbai cituojami lygiai taip pat dažnai, kaip ir jaunesnių mokslininkų.

Pasak tyrimo autorių, ši apžvalga yra iki šiol tvirčiausias įrodymas, kad vyresni mokslininkai yra tikrai ne mažiau produktyvūs už jaunesnius kolegas – ir galbūt net produktyvesni. „Vyresnių mokslininkų nereikėtų nuvertinti“, - sako tyrimą atlikusios grupės narys, mokslo istorikas Yvesas Gingrasas.

Y.Gingrasas pradėjo šia tema domėtis po to, kai atrado informacijos apie tai, kad vidutinis amžius, kuomet gaunama pirmoji mokslinė dotacija iš JAV Nacionalinių mokslo institutų, padidėjo nuo 34 metų 1970-aisiais iki 42 metų 2004 metais. Dėl to buvo vertinami 13 680 Kvebeko mokslininkų publikacijų sąrašai, kuriuose buvo duomenys apie 2000-2007 metais publikuotus straipsnius, taip pat buvo žinomas mokslininkų amžius, bendras publikacijų kiekis ir duomenys apie publikacijų citavimą pagal „Thomson Reuters“ citavimo indeksą.

Rezultatai buvo tokie patys ir gamtos, ir humanitarinių mokslų srityse. Nenustebino tai, kad mokslininkai nustatė žymų produktyvumo padidėjimą mokslininkų amžiaus 3 dešimtmečio pabaigoje ir 4 dešimtmečio pradžioje. Bet produktyvumas, nors ir mažesniu greičiu, nesiliovė didėti ir 5 bei 6 dešimtmetį gyvenantiems mokslininkams. Aktyvūs 60 metų sulaukę profesoriai publikavo apie 3 mokslinius darbus per metus. Vidutinis kiekvieno straipsnio poveikio faktorius mažėjo didėjant produktyvumui, bet vėl padidėjo vyresnio amžiaus mokslininkų publikuojamiems straipsniams. Tuo tarpu citavimo dažnumas nepriklausomai nuo amžiaus buvo stabilus – tai rodo, kad vyresnio amžiaus mokslininkai buvo ir produktyvesni, ir dažniau cituojami už jaunesnius mokslininkus.

Y.Gingraso analizė pagal apimtį yra vienas didžiausių šios srities darbų, sakė Tyrimų ir plėtros strategijos tyrimų centro Katalikiškame universitete Leuvene (Belgija) mokslininkas Wolfgangas Glänzelis. Jis norėtų sužinoti kokia dalis vyresnių mokslininkų publikuojamų darbų yra kitų darbų apžvalgos bei kiek įtakos vyresniųjų bendraautorių produktyvumui turėjo studentų veikla. Pasak W.Glänzelio, tai galėtų būti svarbūs veiksniai, lemiantys matomą vyresnių mokslininkų produktyvumą.

„Didelis įtakos faktorius ir originalumas – ne tas pats“, - pridūrė Anthony van Raanas, studijuojantis mokslo ir technologijų politiką Leideno universitete (Olandija). Vis dėlto šis tyrimas yra svarbus argumentas prieš priverstinį išėjimą į pensiją, kuris yra įprastas dalykas daugelyje Europos šalių.

„Geriau būtų pasilaikyti mokslininkus ir leisti jiems dirbti. Jie gali būti labai produktyvūs“, - sakė A. van Raanas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama