Jupiterio palydovas Europa po ledine pluta slepia globalų vandenyną, kuris laikomas viena perspektyviausių vietų gyvybės paieškoms Saulės sistemoje. Tačiau vien vandens gyvybei nepakanka – reikia ir kelių kitų gyvybei būtinų elementų ir junginių. Vienas tokių yra anglis.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Ankstesniais stebėjimais anglies dioksido aptikta Europos paviršiuje, chaotiškame Taros regione, kur ledas atrodo sulaužytas ir vėl užšalęs, kaip ledonešio sangrūda. Tai gali reikšti, jog medžiaga buvo iškelta iš gelmių, gal net iš vandenyno. Buvo manoma, kad tai lokalizuotas reiškinys. Visgi naujas tyrimas, paremtas „James Webb“ spektriniais stebėjimais, atskleidė gerokai platesnį anglies pasiskirstymą.
Tyrėjai analizavo devynias spektro juostas, kuriose matomi vandens ledo, anglies dioksido ir kitų lakiųjų junginių pėdsakai, ir sudarė detalų cheminį Europos priekinės pusės žemėlapį. Paaiškėjo, kad anglies dioksidu praturtintas ne tik Taros regionas, bet ir daugelis aplinkinių chaoso reljefo zonų. Apskritai dvideginiu praturtintos zonos sudaro lęšio pavidalo figūrą palydovo paviršiuje. Visur, kur gausu anglies dvideginio, ledo paviršius pasižymi neįprasta tekstūra, tarsi būtų perdirbtas iš apačios. Šis derinys rodo, kad už paviršiaus cheminę sudėtį atsakinga ne tik Jupiterio spinduliuotė.
Tyrimo autoriai duomenis interpretuoja kaip požymį, jog lakiųjų medžiagų pasiskirstymą lemia ne tik medžiagos skverbimasis iš gelmių, bet ir tai, kur paviršiaus ledo mikrostruktūra gali ją išlaikyti. Jei anglies dioksidas kyla iš požeminio vandenyno, tai reiškia, kad vandenyne yra anglies ir kad vandenynas yra chemiškai susijęs su paviršiumi.
NASA zondas „Europa Clipper“, pradėsiantis artimus skrydžius pro Europą 2031 metais, galės patikrinti šias prognozes tiksliai tose vietose, kurias „Webbo“ teleskopas atskleidė kaip chemiškai aktyviausias.
