Jupiterio palydovas Europa, tikėtina, slepia sūraus vandens vandenyną po stora ledo pluta. Vandenyno dugne gali būti ir hidroterminių versmių, todėl Europa yra vienas įdomiausių tyrimų taikinių astrobiologams visoje Saulės sistemoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ledo plutos storis kol kas nėra tiksliai nustatytas; vertinimai svyruoja nuo trijų iki virš 30 kilometrų. Be to, XX a. pabaigoje „Galileo“ zondo daryti stebėjimai atskleidė chaotišką reljefą kai kuriose palydovo vietose; tokie ledo paviršiaus sudarkymai sukėlė įtarimų, kad po ledo pluta gali būti įtrūkimų, lūžių ar burbuliukų. Jei tokie įtrūkimai išsilaiko ilgą laiką, jie galėtų sudaryti kelius deguonies ir maistinių medžiagų transportui tarp paviršiaus ir vandenyno ir padidinti šansus vandenyne egzistuoti gyvybei.
Dabar NASA Juno misijos duomenys pateikė naujų įžvalgų apie Europą dengiančios ledinės plutos storį ir struktūrą. Naudodami erdvėlaivio Mikrobangų Radiometrą (MWR), mokslininkai įvertino plutos storį regione, pro kurį Juno praskrido 2022 metų rugsėjį. Tada ji pralėkė maždaug 360 km aukštyje virš palydovo ir nuskenavo apie pusę jo paviršiaus. MWR stebėjimai duoda informaciją apie ledo temperatūrą įvairiame gylyje.
Idealizuotu atveju, laikant, kad ledas susideda iš gryno vandens, duomenys dera su termiškai laidžios ledo plutos, kurios storis siekia 29 ± 10 kilometrų, egzistavimu. Jei gelmėse egzistuoja šiek tiek šiltesnis konvekcinis sluoksnis, kurį prognozuoja kai kurie modeliai, bendras plutos storis būtų dar didesnis. Jei ledo pluta turi nedidelį kiekį ištirpusios druskos, ką irgi prognozuoja kai kurie modeliai, storis sumažėtų apie 5 kilometrus. Visgi išvada, jog ledo pluta labai stora, atrodo tvirta. Storas ledas reiškia ilgesnį maršrutą, kurį deguonis ir maistinės medžiagos turėtų įveikti nuo Europos paviršiaus iki požeminio vandenyno.
MWR duomenys taip pat atskleidžia įtrūkimų, burbuliukų ir tuštumų egzistavimą lede. Jų dydis greičiausiai neviršija kelių centimetrų, o driekiasi jie tik iki kelių šimtų metrų gylio po Europos paviršiumi. Tai rodo, kad netolygumai lede greičiausiai nėra reikšmingas kelias deguoniui ir maistinėms medžiagoms keliauti iš Europos paviršiaus į jos sūrųjį vandenyną. Ledo plutos storis ir įtrūkimų ar tuštumų buvimas joje yra sudėtingos galimo Europos gyvybingumo mįslės dalis; naujos žinios apie šiuos klausimus padės NASA „Europa Clipper“ ir ESA „Juice“ zondams, kurie abu jau keliauja į Jupiterio sistemą ir pasieks ją po penkerių metų.
