Naujausia kibernetinio saugumo įmonės „Surfshark“ studija rodo, kad per pirmąjį 2025 m. pusmetį įvyko beveik 4 kartus daugiau „deepfake“ sukčiavimo atvejų nei per visus 2024 m. Su „deepfake“ susiję sukčiavimo nuostoliai šiemet jau siekia 350 mln. eurų, rašoma „Surfshark“ pranešime žiniasklaidai.
Šiemet jau fiksuojama 580 „deepfake“ sukčiavimo atvejų. Sukčiai taikosi tiek į įmones, tiek ir į gyventojus. Nuo 2017 metų, kai pradėtos fiksuoti pirmosios „deepfake“ sukčiavimo veiklos, jų padaryta žala siekia beveik 770 mln. eurų. Atitinkamai įmonės prarado virš 304 mln. eurų, gyventojai nukentėjo dar stipriau, iš jų sukčiai išviliojo virš 462 mln. eurų. Gyventojams rizika tapti sukčių auka didesnė, nes apgavikams lengviau jais manipuliuoti, be to, gyventojai rečiau domisi ir naudoja kibernetinio saugumo priemones.
„Deepfake“ sukčiavimo atvejų skaičius ir dėl jų patiriami finansiniai nuostoliai auga žaibiškai, nes dirbtinio intelekto technologija vystosi itin sparčiai ir nusikaltėliams tampa vis lengviau ją naudoti. Prisideda ir tai, kad iki šiol nėra jokio efektyvaus „deepfake“ reguliavimo, galinčio sustabdyti sukčiavimo mastus.
Tiesa, susijusių teisinių aktų yra, pavyzdžiui, Europos dirbtinio intelekto įstatymas, kuris įsigalios nuo 2026 metų vidurio, Danijos autorių teisių įstatymo reforma ir JAV dirbtinio intelekto įstatymų projektai, kai kuriose valstijose. Nepaisant to, šiuo metu technologija tobulėja greičiau, nei valdžios institucijos pajėgia užkirsti kelią tokioms apgavystėms“, – sako Tomas Stamulis, „Surfshark“ IT saugumo vadovas.
- Dažniausiai pasitaikančios „deepfake“ apgavystės – apsimetinėjimas žinomais žmonėmis, siekiant reklamuoti ir įtraukti į apgaulingus investavimo būdus. Dėl tokių apgavysčių įmonės ir gyventojai iki šiol patyrė apie 343 mln. eurų nuostolių.
- Kitas kibernetinių nusikaltėlių dažnai naudojamas metodas – apsimesti įmonių vadovais ir inicijuoti apgaulingus pervedimus. Dėl tokių apgavysčių fiksuojama 185 mln. eurų žala.
- Naudodami „deepfake“ technologijas sukčiai taip pat siekia apeiti biometrines patikros sistemas ir paimti paskolas arba pavogti duomenis (119 mln. eurų žala).
- Galiausiai dėl romantinių sukčiavimų, juos plačiai naudoja nusikalstamos grupuotės, patirta 109 mln. eurų nuostolių.
Anot T. Stamulio, „deepfake“ atvejų skaičius ir toliau sparčiai augs, tačiau ilgainiui gyventojai taps jiems atsparūs. Pavyzdžiui, dabar, kai suaugęs žmogus gauna suklastotą savo nuotrauką ir prašymą už ją sumokėti išpirką, pirmas instinktas yra paklusti arba kreiptis į teisėsaugos institucijas. Visgi, anot kibernetinio saugumo eksperto, jau netolimoje ateityje tiek įprasime matyti suklastotą turinį, kad nebebūsime lengvai manipuliuojami ir tiesiog tokias apgavystes ignoruosime.
„Be abejonės, tam reikia skirti daug dėmesio gyventojų švietimui, kad jie sugebėtų atskirti „deepfake“ klastotes. Pavyzdžiui, visada dukart patikrinkite šaltinį prieš patikėdami ar dalindamiesi jo informacija. Kilus abejonių, tiesiogiai susisiekite su asmeniu ar institucija, kuri, kaip manoma, yra žinutės autorius. Sukurkite slaptą šeimos kodą tapatybei patvirtinti tam atvejui, kai susidursite su įtartinu skambučiu. Niekada nesiųskite pinigų ar slaptų dokumentų asmeniui, su kuriuo susipažinote tik internete ar skambučio metu“, – pabrėžia „Surfshark“ IT saugumo vadovas.
Galiausiai, eksperto teigimu, būtina ugdyti visuomenės kritinį mąstymą ir nuolat tobulinti nusikaltamoms veikloms kuriamų „deepfake“ klastočių aptikimo technologijas.
Paieška archyve
