Strategiškas ir atsakingas DI naudojimas viešajame sektoriuje atvertų galimybes šiam sektoriui dirbti efektyviau, optimizuoti ir automatizuoti pasikartojančius procesus, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, taupyti valstybės biudžeto lėšas. Valstybės kontrolės atlikto audito „Dirbtinio intelekto valdymas viešajame sektoriuje“* rezultatai rodo, kad nėra strateginės vizijos, kaip išnaudoti DI privalumus; stokojama praktinių metodinių gairių ir rizikos vertinimo rekomendacijų atsakingam technologijų diegimui; stringa esminių išteklių valdymas – nuo skaičiavimo pajėgumų planavimo iki duomenų ir kompetencijų užtikrinimo.
 Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr. |
|---|
„Šiandien turime aiškų signalą – dirbtinio intelekto potencialas viešajame sektoriuje yra milžiniškas ir jis gali tapti esminiu įrankiu efektyvinant viešojo sektoriaus veiklą. Tačiau be strateginio požiūrio, tinkamų išteklių valdymo ir aiškių saugumo gairių rizikuojame ne tik prarasti galimybes efektyvinti valstybės valdymą ir taupyti lėšas, bet ir susidurti su rimtomis saugumo rizikomis. Mūsų auditas aiškiai parodo, kad laikas pereiti nuo fragmentiškų iniciatyvų prie nacionalinės strategijos įgyvendinimo. Tam būtinas aiškus politinis apsisprendimas ir koordinuotas visų atsakingų institucijų veikimas. Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas – užtikrinus strategiją, rizikos ir duomenų valdymą, dirbančiųjų viešajame sektoriuje kompetencijų ugdymą – Lietuva galėtų tapti skaitmeninės transformacijos lydere“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Lietuva valdžios pasirengimo taikyti DI reitinge užima 33 vietą tarp 188 šalių. 15,3 proc. viešojo sektoriaus subjektų jau taiko DI sprendimus savo veikloje, bet šios iniciatyvos fragmentiškos, nėra nacionalinės strategijos ir ilgalaikio DI taikymo plano. Šalies mastu nedisponuojama informacija apie viešajame sektoriuje diegiamus ir taikomus DI sprendimus, trūksta duomenų apie DI pritaikymo šiame sektoriuje gerąją praktiką, nepakanka šios srities metodinių rekomendacijų.
Viešasis sektorius dar neturi rekomendacijų ar reikalavimų, kurie apibrėžtų DI rizikos vertinimą. Šias technologijas taikydami savo veikloje viešojo sektoriaus subjektai neidentifikuoja ir nevertina jų panaudojimo rizikos, neatlieka poveikio vertinimo ir neturi rizikų mažinimo plano.
Nors DI sprendimams reikalingų kalbinių išteklių plėtrai sudarytos sąlygos ir skiriamas 42,35 mln. Eur finansavimas, projektų įgyvendinimas vėluoja, išteklių sukūrimas ir jų prieinamumo užtikrinimas viešajam sektoriui perkeltas į 2026 m. Viešojo sektoriaus darbuotojams organizuojami mokymai daugiausia orientuoti į bendrą inovacijų skatinimą, tačiau nepadeda ugdyti specifinių DI kompetencijų. Užtikrinus tinkamą DI funkcionavimui reikalingų skaičiavimo pajėgumų, duomenų, kompetencijų ir žmogiškųjų išteklių valdymą, DI pritaikymas viešajame sektoriuje būtų rezultatyvesnis.
Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas būtų suformuotas strateginis požiūris į DI technologijų taikymą, patobulintas šios srities teisinis reglamentavimas ir taip sudarytos prielaidos rezultatyviam DI technologijų valdymui viešajame sektoriuje. O užtikrintas tinkamas DI funkcionalumui reikalingų išteklių valdymas įgalintų rezultatyvų projektų, susijusių su DI sprendimų diegimu viešajame sektoriuje, įgyvendinimą.
* Auditas prisideda prie Izraelio aukščiausiosios audito institucijos inicijuoto tarptautinio audito dėl DI naudojimo viešajame sektoriuje. Tarptautiniame audite, kuriame dalyvauja 11 šalių, vertinamos DI sritys: nacionalinė strategija, finansavimas, infrastruktūra, skaitmeninė branda, teisinis reguliavimas, informacijos saugumas, valstybiniai projektai, žmogiškieji ištekliai ir natūralios kalbos apdorojimas. Tarptautinio audito rezultatus planuojama paskelbti 2025 m. rugsėjį.
Paieška archyve
