Vyriausybė šiandien pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlytai centralizuoto duomenų atvėrimo schemai, kuri turėtų gerokai paspartinti duomenų atvėrimo procesą. Valstybinių institucijų duomenų rinkiniai bus centralizuotai apdorojami ir atveriami per Lietuvos statistikos departamento valdomą Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą.
„Šiuo metu kiekviena institucija, atverdama valstybei, mokslui ir verslui reikalingus duomenis, turi papildomai investuoti ir ieškoti būdų, kaip juos apdoroti ir nuasmeninti, o taikant vienodus standartizuotus duomenų atvėrimo procesus ir priemones, bus užtikrintas efektyvus viešojo sektoriaus duomenų valdymas – visas duomenų atvėrimo procesas bus spartesnis, kokybiškesnis, vyks didesnėmis apimtimis ir duos geresnį rezultatą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Įgyvendinant šią centralizuoto duomenų atvėrimo schemą, valstybės institucijos perduos pirminius duomenis į Lietuvos statistikos departamento valdomą ir tvarkomą Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą, kur šie duomenys bus centralizuotai nuasmeninami, tikrinami, pagal poreikį sujungiami į prasmingus papildomus atvirų duomenų rinkinius ir perduodami į Lietuvos atvirų duomenų portalą (data.gov.lt).
Lietuvos statistikos departamentas artimiausiu metu turės parengti naudojimosi Valstybės duomenų valdysenos informacine sistema tvarką.
Seimas birželio pabaigoje pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo projektui, kuriuo valstybinės institucijos įpareigotos nemokamai atverti savo disponuojamus duomenis. Atsiverti turės ir valstybės valdomi subjektai – tokios įmonės kaip Lietuvos paštas, „Ignitis“ ar „Lietuvos geležinkeliai“.
Atvėrus duomenis, bus prieinami didelės vertės duomenų rinkiniai, pavyzdžiui, meteorologiniai, žemės stebėjimo duomenys, geoerdviniai duomenys, duomenys apie bendrovių valdymą ir nuosavybės teisę. Tai didelį komercinį potencialą turintys duomenys, kurie gali paspartinti įvairių produktų ir paslaugų kūrimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Skaičiuojama, kad racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP.
Paieška archyve
