Lietuva patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę ir pagal neseniai paskelbtą išankstinį Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) užima 4-ąją vietą, į priekį praleisdama tik Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas ir Prancūziją, rašoma pranešime spaudai.
Indeksą kasmet skelbia 194 valstybes vienijanti Jungtinių Tautų Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. International Telecommunication Union, ITU), kuri vertina valstybių pastangas adaptuoti nacionalinę teisinę bazę, įgyvendinti techninius-organizacinius reikalavimus, vystyti pajėgumus ir bendradarbiavimą kibernetinio saugumo sektoriuje.
Tai aukščiausias Lietuvos pasiekimas šiame tarptautiniame kibernetinio saugumo aplinkos vertinime, palyginimui 2017 m. Lietuva buvo 57-a.
„Šalies kibernetinio saugumo situacija pradėjo gerėti nuo 2015 metų, kuomet Krašto apsaugos ministerija ėmėsi lyderystės pertvarkant valstybės kibernetinės ir elektroninės saugos politiką bei pajėgumus. Per pastaruosius ketverius metus buvo sustiprinti kibernetiniai pajėgumai ir nusikaltimų prevencija, vystomas viešojo-privataus sektorių bendradarbiavimas ir tarptautinės iniciatyvos, taip pat didelis dėmesys skiriamas inovacijų plėtrai“, – sako krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Pasak viceministro E. Kerzos, skelbiami indekso rezultatai rodo, kad Lietuvoje išsikelti kibernetinio saugumo uždaviniai ir prisiimti įsipareigojimai bei jų įgyvendinimo kokybė yra vertinama tarptautinės kibernetinio saugumo bendruomenės.
„Tiek nacionalinėje, tiek globalioje aplinkoje einame teisingu keliu ir neretai esame pavyzdys kitoms, daug didesnius pajėgumus turinčioms valstybėms“, – sako krašto apsaugos viceministras E. Kerza.
Didžiausią postūmį Lietuvai kylant tarptautiniame reitinge davė per 2018 m. sistemingai įgyvendinama šalies kibernetinio saugumo politika – patvirtinta Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija, užbaigta valstybės kibernetinių pajėgumų konsolidacija, sustiprinusi valstybės kibernetinio saugumo pajėgumus. Taip pat priimtas sprendimas kurti saugų valstybės duomenų perdavimo tinklą, jungiantį gyvybines valstybės funkcijas užtikrinančias institucijas, kuris padės užtikrinti duomenų saugumą bei ryšių patikimumą kritinėse situacijose, pavyzdžiui, stambaus masto kibernetinių atakų, stichinių nelaimių atveju ir pan.
Lietuva 2018 m. taip pat ėmėsi lyderystės stiprinant kibernetinį saugumą ir tarptautinėje plotmėje – toliau sėkmingai vadovauja vienai iš Europos Sąjungos iniciatyvų, kuriant bendras kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Šiame ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projekte jau dalyvauja 13 šalių narių, ir tai yra vienas labiausiai įgyvendinimo prasme pažengusių projektų.
Paieška archyve
