Naujosios technologijos sparčiai keičia mūsų gyvenimus. Itin didelių pokyčių, ypač kalbant apie pramoninę gamybą, transportą, sveikatos apsaugą ir statybas, galima laukti dirbtinio intelekto (DI) ir robotikos srityje.
Tuo didesnis iššūkis yra pasirengti dar didesnės automatizacijos, senųjų darbo vietų nykimo ir naujų atsiradimo, o kartu ir naujų galimybių bei naujų grėsmių epochai. Europos Parlamentas (EP) šią savaitę ėmėsi iš pagrindų vertinti naujus iššūkius.
Strasbūre antradienį buvo priimta rezoliucija dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje. Tekste, kurį parengė britų europarlamentaras Ashley Foxas (Europos konservatoriai ir reformistai, ECR), pabrėžiama, kad ES valstybės narės, kaip ir privatūs veikėjai, turėtų identifikuoti kylančias grėsmes ir plėtoti strategijas, kaip spręsti dėl automatizacijos kilsiančias problemas. Be kita ko, nurodoma, kad turi būti keičiamos ir švietimo programos, jas pritaikant prie naujų realijų.
Pranešimo autoriai sveikina Europos Komisijos pasiūlymą plėtoti Skaitmeninės Europos programą ir DI klausimams skirti 2,5 mlrd. eurų. Jie taip pat pabrėžia, kad reikia investuoti ne tik į technologijas ir inovacijas, bet ir į su DI susijusių socialinių bei etinių klausimų sprendimą. Nė vienas DI projektas negali ignoruoti etinių klausimų, ir visos technologijas plėtojančios bendrovės, tiek ES, tiek ir už jos ribų, turi įsipareigoti griežtam etikos kodeksui. Tik tokiu būdu tikimasi išvengti galimų grubių žmogaus teisių pažeidimų, kompiuterinėms sistemoms perduodant vis daugiau sprendimo laisvės.
Europarlamentarai taip pat nurodo, kad viešos ir privačios partnerystės gali efektyviausiai prisidėti prie tolesnės DI plėtros, kartu užtikrinant visuomenės paramą naujųjų technologijų taikymui strateginiuose sektoriuose. Sparti ir, svarbiausia, saugi 5G plėtra įvardijama kaip vienas iš būdų, kaip galima būtų išnaudoti DI privalumus ir atremti kibernetinio saugumo grėsmes.
EP nariai prašo Europos Komisijos reguliariai peržiūrėti teisinę bazę, kad būtų užtikrinta palanki DI plėtrai terpė, kartu išlaikant pagarbą ES pamatinėms vertybėms. Bet koks teisinis reguliavimas turi užtikrinti teisę į slaptą susirašinėjimą ir asmeninių duomenų apsaugą.
Vienas iš kertinių pasiūlymų Europos Komisijai ir ES valstybėms narėms – apsvarstyti galimybę įkurti reguliacinę agentūrą, kuri prižiūrėtų DI ir algoritmais paremtą sprendimų priėmimą. Tokiai agentūrai galėtų tekti tokios užduotys, kaip nustatyti taikomų algoritmų rizikos vertinimo matricą, tirti atvejus, kai įtariamas su algortimų sistemis siejamas žmogaus teisių pažeidimas, teikti rekomendacijas kitoms agentūroms ir audituoti DI sistemas itin jautriose srityse.
Apibendrindamas nuveiktą darbą, Lietuvoje rinktas europarlamentaras Algirdas Saudargas (Europos liaudies partija, EPP) išreiškė viltį, kad EP priimta rezoliucija pasitarnaus pagrindu daugeliui būsimų Parlamento diskusijų DI klausimu. Rengiant rezoliucijos projektą, jis buvo šešėlinis pranešėjas.
Paieška archyve
