Kol kas Pasaulio futbolo čempionatas vyksta be didelių incidentų, vienintelis kontroversinis momentas – vaizdo asistento (VAR) panaudojimas pirmą kartą čempionato istorijoje. Tačiau daugeliui į Rusiją susiruošusių futbolo komandų kibernetinis saugumas tapo rimtu iššūkiu.
Anglijos futbolo asociacija (FA) su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NSCS) pagalba savo tautiečių rinktinei prieš pat vykstant į Rusiją pravedė mokymus, kaip apsaugoti savo įrenginius ir išvengti kibernetinių atakų čempionato metu.
Negana to, prieš čempionatą buvo patikrinti visi Anglijos rinktinės žaidėjų ir aptarnaujančio personalo įrenginiai, ar juose sudiegta tinkama programinė įranga. NSCS patarimų negailėjo ir fanams, vykstantiems palaikyti savo futbolo rinktinės.
Australijos futbolo federacija (FFA) žengė dar toliau – čempionato metu naudojasi tik savo mobilaus interneto ryšiu ir vengia naudotis viešai prieinamu ir viešbučių Wi-Fi. FFA personalui ir žaidėjams buvo patarta išvalyti savo asmeninius įrenginius nuo visų duomenų, kurių nenorėtų viešinti: nuotraukas, el. laiškus, žinutes ir kitą privačią informaciją.
Be to, australų komandai buvo suteikti nauji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, kuriais bus atsikratyta pasibaigus futbolo čempionatui. Tokiu būdu australai saugosi nuo galimų įsilaužimų ir jų pasekmių.
Kroatijos ir Prancūzijos futbolo komandos taip buvo įspėtos dėl galimų programišių atakų. Prancūzijos kibernetinio saugumo agentūros ANSSI vadovas Guillaume Poupard tautiečių komandai patarė elgtis kaip per verslo kelionę – atkreipti dėmesį, kur jie jungiasi, ir nesivežti visų asmeninių duomenų su savimi.
Tačiau pavojai tyko ne tik pačių žaidėjų, bet ir Pasaulio futbolo čempionatą stebinčių fanų. „ESET Lietuva“ IT inžinierius Ramūnas Liubertas primena apie kibernetines grėsmes sporto transliacijų internetinėse svetainėse.
„Nemažai Pasaulio futbolo čempionato varžybų vyksta dienos metu, ir darbe esantys tautiečiai neturi kitos išeities kaip stebėti transliacijas internetu. Todėl vertėtų nepamesti galvos dėl futbolo varžybų ir atidžiai rinktis internetu transliuojančias svetaines, ypač nemokamas, nes jose dažnai slypi nematomos kibernetinės grėsmės, kurias aptiktų tik nuolatos atnaujinama antivirusinė apsauga. Tik galime įsivaizduoti, kokia būtų darbdavio reakcija, jei netikėtai virusas užšifruotų darbinį kompiuterį“, – teigia R. Liubertas.
Susirūpinimas kibernetiniu saugumu nėra vien pastarųjų savaičių klausimas – Anglijos futbolo asociacija praėjusių metų rudenį kreipėsi į FIFA dėl galimo konfidencialios informacijos nutekėjimo per hakerių, pasivadinusių „Fancy Bears“, surengtą kibernetinę ataką.
Kibernetinių atakų būta ir anksčiau: Brazilijoje 2014 m. vykusio Pasaulio futbolo čempionato ir ten pat 2016 m. rengtų vasaros olimpinių žaidynių metu buvo nustatyta daug sukčiavimo atvejų ir mobiliesiems įrenginiams skirtų kenkėjų. 2016 m. vykusio UEFA Europos futbolo čempionato metu labiausiai siautėjo kibernetiniai sukčiai, vilioję patiklius fanus įsigyti bilietus fiktyviose ir kenksmingose interneto svetainėse.
