Antivirusinių programų „eScan“ kūrėjai teigia, kad kibernetiniai sukčiai darosi vis gudresni, o jų apgaulingus el. laiškus vis sunkiau atskirti nuo įprastų – net 30 proc. sukčiavimo el. laiškų yra atidaromi patiklių vartotojų.
Pasak saugumo ekspertų, vis dažniau sukčiavimo el. laiškuose naudojamos gąsdinimo technikos, reikalaujant skubaus vartotojo reagavimo. „Jūsų kortelė užblokuota!“, „Nedelsiant atsakykite į šį laišką!“ ir kiti panašūs raginimai yra netikėti vartotojams, todėl jie pamiršta visas atsargumo priemones ir puola vykdyti sukčių reikalavimų. Remiantis tyrimais, labiausiai sukčiams pasiseka, kai vartotojai iš tikrųjų laukia svarbaus el. laiško.
Norint išvengti sukčių kabliuko, vartotojams reikėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Visų pirma, reikia įvertinti el. laiško siuntėją – ar jį pažįstate, ar jo el. pašto adresas sutampa su tuo, kuris yra nurodytas laiške. Labai dažnai sukčiai prisidengia žinomų kompanijų pavadinimais, tačiau jų el. pašto adresai nesutampa su įmonės valdomu domenu.
„Ypač reikėtų būti atsargiems su el. laiškais, kuriuose prašoma prisijungti ar patvirtinti savo el. bankininkystės paskyrą, atsiųsti prisijungimo duomenis. Nė vienas bankas ar legaliai veikianti įmonė neprašo pateikti tokių duomenų el. paštu“, – teigia „eScan“ antivirusines programas platinančios įmonės „Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis.
Taip pat patariama neskubėti spausti el. laiške esančių nuorodų, ypač jei laiškas gautas iš nepažįstamo siuntėjo. Sukčių užmačias atskleidžia ne tik primygtiniai siūlymai atsisiųsti programėlę ar prisegtą dokumentą, bet ir raginimai apsilankyti tam tikroje svetainėje, kai el. laiške įterpta nuoroda veda į visiškai kitą puslapį, dažniausiai – fiktyvią internetinę svetainę.
„Vartotojai dažnai spaudžia el. laiške esančias nuorodas net nežiūrėdami, kur jos veda. Gavus el. laišką iš nepažįstamo siuntėjo arba įtartiną žinutę iš savo draugo, prieš spaudžiant nuorodą reikėtų patikrinti, į kokią svetainę ji veda – tai matosi tiesiog užvedus ant jos kompiuterio pelės žymeklį“, – pataria D. Pelenis.
Taip pat sukčiavimą neretai išduoda gramatinės ir skyrybos klaidos el. laiško turinyje. „O ko norėti, jei sukčiavimo technikos tobulėja, bet sukčiai ir toliau verčia savo laiškus su internete nemokamai prieinamomis vertimo programomis“, – šypteli „Baltimax“ atstovas.
Paieška archyve
