Pasaulinė kibernetinio saugumo bendrovė „Kaspersky Lab“ spalio 20–23 d. Maltoje surengė kasmetį Europos kibernetinio saugumo savaitgalį. Į renginį susirinko bendrovės ekspertai, Nyderlandų nacionalinės policijos atstovai, žurnalistai ir verslo svečiai iš viso regiono. Šiemet viena pagrindinių konferencijos temų buvo išpirkos reikalaujantys virusai – grėsmė, kelianti rimtą pavojų naudotojų ir įmonių finansams bei duomenims. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas smulkių ir vidutinių įmonių IT saugumui. „Kaspersky Lab“ ekspertai taip pat apžvelgė dabartines pasaulio ir regionų kibernetines grėsmes ir saugumo tendencijas, aptarė pagrindines regiono grėsmes.
„Kaspersky Lab“ 2016 m. trečiojo ketvirčio IT grėsmių analizė rodo, kad Europoje 33 proc. naudotojų susidūrė su saugumo incidentais, susijusiais su vietiniais tinklais ir duomenų saugojimo laikmenomis, 15 proc. – su interneto grėsmėmis. „Kaspersky Security Network“ debesies statistika nuo 2016 m. liepos iki rugsėjo rodo, kad Ukrainoje ir toliau daugiausia nuo vietinių grėsmių nukentėjusių naudotojų (57,9 proc.), po jos eina Izraelis (38,5 proc.), Serbija ir Graikija (37,6 proc. ), Pietų Afrika (36 proc.). Daugiausia interneto grėsmių incidentų užfiksuota Slovėnijoje (23,9 proc.) ir Ukrainoje (21,8 proc.), po to Ispanijoje ir Graikijoje. Nyderlandai, Pietų Afrika, Jungtinė Karalystė ir Čekija turi šiek tiek mažesnius grėsmės lygius: tose šalyse 7–10 proc. naudotojų buvo paveikti interneto grėsmių.
„Kibernetinės grėsmės vystosi kartu su technologijomis ir daro įtaką visoms individualioms ir verslo patirties sritims. Kenkėjiškos programos nepaprastai greitai plinta ir tampa vis sudėtingesnės, sukeldamos daugiau žalos. Išpirkos reikalaujantys virusai vystosi ypač greitai ir yra viena pagrindinių dabartinių IT grėsmių. Mūsų apklausa rodo, kad 40 proc. naudotojų šiandien moka išpirką, kai jų duomenys yra užšifruojami, o tai tik į naudą kibernetiniams nusikaltėliams, – aiškina Marco Preuss, „Kaspersky Lab“ pasaulio tyrimų ir analizės Europos komandos direktorius. – Be to, horizonte pasirodo nauji daiktų interneto keliami pavojai. Jau matėme, kaip išmanieji televizoriai gali būti naudojami jų savininkams šnipinėti arba kaip išmaniosios durys gali būti atrakinamos pašalinių asmenų. Taigi, tiesiog būtina pasirengti tiek dabartinei, tiek ir būsimai šių naujų įrenginių keliamai rizikai.“
2015 m. ir 2016 m. pradžioje „Kaspersky Lab“ užfiksavo daugiau nei 2 mln. kibernetinių incidentų, susijusių su išpirkos reikalaujančiais virusais, iš jų daugelis sukėlė audringą visuomenės reakciją. Palyginti su 2014–2015 m. laikotarpiu, išpirkos reikalaujančių virusų išpuolių prieš verslo sektorių skaičius padidėjo šešis kartus. „Kaspersky Lab“ ekspertai tikisi, kad plačiau kibernetinių nusikaltėlių naudojamas virusas gali pranokti bankininkystės „Trojos“ virusą.
Kaip rodo 2016 m. korporatyvinės IT saugumo rizikos tyrimas, per pastaruosius 12 mėnesių 20 proc. viso pasaulio įmonių buvo užpultos išpirkos reikalaujančių virusų. Europoje ši problema atrodo dar labiau paplitusi – su šia grėsme susidūrė 28 proc. įmonių. Kalbant apie Pietų Afriką, reikia pažymėti, kad čia nukentėjo 19 proc. įmonių. Išpirkos reikalaujantys virusai puola ne tik kompiuterių naudotojus, bet taip pat plačiai platinami per judriąsias platformas; 2016 m. antrąjį ketvirtį nustatyta 83 048 kenkėjiškos diegimo programėlės, sukurtos mobiliesiems telefonams.
Norėdama padėti įmonėms sumažinti išpirkos reikalaujančių virusų užkrėtimo riziką, „Kaspersky Lab“ išleido nemokamą įrankį su specialiomis funkcijomis kovoti su išpirkos reikalaujančiu virusu. Taip pat „Kaspersky Lab“ kartu su Europolu, Nyderlandų nacionaline policija ir „Intel Security“ pradėjo projektą „No More Ransom“ – internetinį portalą (www.nomoreransom.org), kuriame siekiama informuoti visuomenę apie virusus ir padėti aukoms atgauti savo duomenis kibernetiniams nusikaltėliams nemokant išpirkos. Tarp dabartinių narių yra 14 įvairių šalių teisėsaugos institucijų.
„Esame pasiryžę kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir išpirkos reikalaujančiais virusais. Tačiau sėkmės galime pasiekti tik sujungę jėgas su kitomis teisėsaugos agentūromis ir kibernetinio saugumo bendrovėmis. Kibernetiniai nusikaltimai plinta visame pasaulyje, neturi ribų ir sienų, todėl mes tikrai privalome bendradarbiauti. Be šio projekto, darome viską, kas įmanoma, kad sutrikdytume kibernetinių nusikaltėlių aktyvumą ir grąžintume failus teisėtiems savininkams be išpirkos. Taip pat esame įsipareigoję daryti viską, kad naudotojai ir organizacijos žinotų apie šią problemą, nes, deja, nėra iššifravimo įrankių visiems skirtingų tipų virusams. Rezervinės duomenų kopijos ir atsargumas internete padės išvengti užkrėtimo“, – sako Tonas Maasas (Ton Maas), Nuderlandų nacionalinės policijos skaitmeninių duomenų koordinatorius.
Paieška archyve
