Olandų kūrėjas sukūrė tūkstančius netikrų feisbuko profilių, kurie buvo pavadinti 18 a. kareivių vardais. Constanto Dullarto „armija“, kurioje dirba du savanoriai, bus siunčiami „laikinti“ puslapių.
BBC šis kūrėjas pasakojo, kad tai – jo protesto forma: visi fiktyvūs kariai atakuos šiandieninę feisbuko imperiją. Kūrėjo virtuali meninė intervencija, pavadinta „Armijos galimumas“ (iš angl. k. „The Possibility of an Army“), parodys, kaip lengvai galima suklastoti tapatybę virtualioje erdvėje. „Yra galybė virtualių feisbuko vartotojų ir jų paskyrų. Tiesą sakant, visi šie fiktyvūs vartotojai yra didelė rinka, kuri parduoda „YouTube“ peržiūras ir netgi socialinių medijų kanalų lankomumą. <...> Man tiesiog užverda kraujas, kai socialinės medijos ir veikla jose pripažįstama kaip, pavyzdžiui, kultūrinių praktikų kokybės matu“, – pasakojo C. Dullaartas.
Jis tvirtino, kad netgi muziejai naudojasi suklastotu populiarumu – dirbtinai sugeneruotais paspaudimais ar peržiūromis – pakelti savo reputacijai. Apgaulingo populiarumo paslaugų tiekėjai iš savo darbo „pelnosi, suteikdami progą didžiuotis dideliais lankomumo duomenimis. Jie kuria netikrų lankytojų srautą ir jų atsitiktinį elgesį.“ Kūrėjas tvirtina, kad viso to, kas vyksta internete, patikimumas vis mažėja. Pavyzdžiui, dalis „Amazon.com“ atsiliepimų yra suklastoti, o „Instagram“ mitas taip pat atvirai susprogo: vis daugiau vartotojų atskleidžia anksčiau nuotraukose maskuotą liūdną realybę. Ar visa tai yra interneto susvyravimas? O gal tai reiškia socialinių medijų nuopolio pradžią?
Menininkas įsitikinęs, kad visa tai yra susiję su rinkos masiškumu: paplepėjimų socialinėse medijose tikslas – parduoti produktus, dėl to į šį procesą įjungiami įtaigūs slapti ir fiktyvūs įtikinėtojai, kuriems tikrai nėra sunku sukurti paskyras. C. Dullaartas dirbtinė armija feisbuke iš dalies yra skirta suprasti, „kaip lengvai galima apeiti tapatybės patikrinimą.“
Menininkui padėję savanoriai feisbuko paskyras kūrė patvirtindami jas telefonu. Visos sukurtos tapatybės buvo tikros, nors jas turėję asmenys jau seniai mirę. Jie – 18 a. Vokietijos, kuri tuo metu buvo susiskaldžiusi į daugelį mažų valstybių, kariuomenė, kurią Frydrichas II-asis vis išnuomodavo kitoms valstybėms ir jų karams. Šis dalinys buvo pagarsėjęs kaip samdoma armija. Vienas garsiausių jų darbų – kova palaikant britus jų kovoje per Amerikos revoliuciją. Pasak menininko, kaip anksčiau armijos uždirbti pinigai buvo aukojami visuomenei tobulinti, taip dabar jie „vėl kaip samdiniai grįžo į feisbuką ir jų tapatybės vėl atgyja pinigus kuriančiame socialinių medijų sraute.“ Kita vertus,karių analogija čia itin svarbi: „Aš jaučiu skelbiantis karą idėjai, kad skaičiais apibrėžtas socialinis kapitalas pristato ir šio kapitalo kokybę.“ „Gali būti, kad feisbukas tai aptiks ir pradės žudyti mano armiją“, - svarstė menininkas, nes socialinio tinklo naudojimosi taisyklėse numatyta, jog klastoti paskyras draudžiama.
Paieška archyve
