„Apple“ kompanijai pristačius naujausią išmanųjį telefoną „iPhone 6“, netruko pasklisti ir su juo susiję melagingi pranešimai. ESET ekspertų teigimu, socialiniame tinkle „Facebook“ sukčiai siūlo „iPhone 6“ išmanųjį nemokamai ir tokiu būdu renka asmeninius duomenis ar siekia išvilioti pinigus iš patiklių vartotojų.
Naudodamiesi didžiuliu naujausio „Apple“ išmaniojo telefono susidomėjimu, kenkėjiškų tikslų turintys asmenys yra sukūrę ne vieną paskyrą, kur kviesdami spausti užkoduotas nuorodas ar pildyti anketas, neva siūlo patraukliai atrodančius mainus.
Pasak Tomo Parnarausko, ESET saugumo sprendimus Lietuvoje pristatančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovo, panašių melagingų pranešimų bangos stebimos sulig kiekvienu „Apple“ produkto išleidimu. Ne išimtis ir naujausias išmanusis telefonas „iPhone 6“.
„Deja, sukčių siūlymai įsigyti nemokamus produktus ar paslaugas vis dar tebėra tarp efektyviausiųjų. Giliai viduje mes žinome, jog negausime nieko, tačiau vis tiek spaudžiame mygtuką „Dalintis“, taip tik paskatindami sukčius ieškoti daugiau aukų“, – sako T. Parnarauskas.
Vykdant tokias apgaules, paprastai yra sukuriamos patraukliai atrodančios paskyros, kuriose prašoma atlikti „tris nesudėtingus žingsnius“. Paspausti mygtuką „Patinka“, pasidalinti puslapio nuoroda su draugais ir, kaip būdinga tokio tipo apgaulėms, užpildyti trumpą apklausą. Ją įveikusiems žadama, jog vartotojas gaus dalyvio anketą ir turės galimybę laimėti telefoną visiškai nemokamai.
Kaip teigia kibernetines apgaules aprašantis tinklalapis „Hoax Slayer“, jokios anketos dalyvis negauna. Vietoje jos puslapis skelbia, jog įvyko klaida ir prašo iš naujo pildyti apklausas. Vartotojui pateikiamas sąrašas įvairių nuorodų, kurios veda į trečiųjų šalių tinklalapius su apklausomis.
Kai kuriose jų prašoma pateikti savo telefono numerį – tam, kad tariamai būtų galima dalyvauti papildomoje loterijoje ir laimėti piniginius prizus. Tačiau iš tiesų vartotojas, pateikęs numerį, užsiprenumeruoja brangią tekstinių žinučių paslaugą. Kiekvieną kartą į nurodytą numerį siunčiant tokią žinutę, vartotojui ji kainuoja bent keletą dolerių.
„Internetiniai sukčiai gali prašyti įvesti savo elektroninio pašto ar net namų adresą. Tokiu būdu gauti duomenys yra perduodami rinkodaros įmonėms, kurios siunčia įkyrius reklaminius laiškus ar kitaip bando pasiekti vartotoją“, – įspėja T. Parnarauskas.
Anot specialisto, tokios socialinių tinklų paskyros yra tik pigios kibernetinių sukčių apgaulės, todėl spaudžiant nuorodas ir dalinantis jų siūlomomis žinutėmis, yra ne tik skatinami kiti vartotojai tikėti melagingomis žinutėmis, bet ir didelė rizika apkrėsti savo kompiuterį virusais ar gauti laiškų su kenkėjiškomis nuorodomis tiesiai į elektroninio pašto dėžutę.
Paieška archyve
