Didžioji dauguma modernių technologijų atakų, apibūdinamų kaip kibernetinio karo aktai, nėra verti būti taip vadinami, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje, informuoja BBC.
EBPO tyrimas yra dalis tyrimų, nagrinėjančių incidentus, galinčius sukelti pasaulinę griūtį.
Nors visuotinės epidemijos ir finansinis nestabilumas gali sukelti problemas, anot ataskaitos, yra mažai tikėtina, kad jas sukeltų kibernetinės atakos. Remiantis EBPO ataskaita, tikėtina, kad kibernetinių atakų sukeltos problemos bus lokalinės ir trumpalaikės.
Vis dėlto, ataskaitoje perspėjama, kad valstybės turi turėti planą, kaip galėtų sušvelninti tiek netyčinių, tiek tyčinių išpuolių pasekmes.
Anot EBPO, hiperbolizuota kalba, naudojama apibūdinti šiuos incidentus, nepadeda, bandant išmatuoti potencialią žalą, kurią gali sukelti technologinės atakos, ir suformuoti tinkamus atsakus.
„Kaip neseniai buvo pastebėta iš reakcijos į „WikiLeaks“, mes nepadedame sau, naudodami „kibernetinis karas“ apibūdinti šnipinėjimui ar hakerių vykdomam tinklalapių blokavimui ar sugadinimui“, – teigė LSE vizituojantis profesorius prof. Peteris Sommeris, esantis kartu su Oksfordo interneto instituto dr. Ianu Brownu rengtos ataskaitos bendraautorius.
„Taip pat nėra naudingas ir banalių, išvengiamų incidentų, tokių kaip įprastinių virusų ir sukčiavimų, grupavimas su ryžtingais bandymais sutrikdyti svarbią valstybinę infrastruktūrą“, – pridūrė prof. P. Sommeris.
Ataskaitoje yra pripažįstama katastrofiškų kibernetinių incidentų, tokių kaip Saulės žybsnio, grėsmė, kuris galėtų sugadinti palydovus, pagrindines stotis ir net techninę įrangą, bet teigiama, kad didžioji dauguma šiandien užfiksuotų incidentų, palyginus buvo beveik nereikšmingi, nes nesitęsė ilgai ir palietė tik kelis žmones ir organizacijas.
Bandymai nuspręsti, kaip susidoroti su didele galimų atakų ir jas organizuojančių asmenų įvairove, buvo apsunkinti to, jog skirtingoms grupėms incidentams apibūdinti naudoti žodžiai reiškė skirtingus dalykus.
Pavyzdžiui, „ataka“ gali reikšti elektroninių laiškų „žvejojimą“, bandant pavogti slaptažodžius, viruso protrūkį ar užslėptą bei atsargų bandymą įsilaužti į kompiuterio sistemą.
